Į Šventąją vilios molas su promenada

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) planuoja sutvarkyti Šventosios uostą ir pastatyti visiškai naują, per 600 metrų ilgio jūrinį molą su pėsčiųjų pasivaikščiojimo taku.

Senieji molai liktų neliesti, jie tik būtų sutvirtinti saugumo sumetimais ir juos galima būtų apžiūrėti specialiai įrengtose apžvalgos aikštelėse. Šventojiškiai neabejoja, kad tokios investicijos į Palangos podukra vadinamą miestelį gerokai jį atgaivintų.

Kaip išskirtinį akcentą planuojama iškelti garsaus tarpukario Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ prie Šventosios uosto vartų jūroje pamestą inkarą.

Be molų negali

Šventosios molai, iš kurių geriausiai išlikęs pietinis, statyti Lietuvą valdant prezidentui Aleksandrui Stulginskiui, apie 1923-1926 metus. Pietinis molas 1939-aisiais į jūrą driekėsi net 780 metrų. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Šventojoje buvo mokomojo karo laivo “Prezidentas Smetona”, pokario metais - sovietų karo laivyno torpedinių katerių diviziono bazė.

Šio pajūrio kurorto spalvinga istorija pirmiausia atsiskleidžia per molus ir Šventosios upės žiotyse įrengtą uostą. Deja, jis neveikia, nes nuolat yra užnešamas smėliu. Esą būtent aplinkybė, kad nėra funkcionalių molų, ir lemia uosto užnešimą smėliu. Tai dar 2003 metais parengtoje studijoje pabrėžė profesorius Vytautas Smailys.

Šventosios uosto parengiamiesiems darbams jau išleista 9 mln. litų. Pasak KVJUD atstovų, šiuo metu direkcijos užsakymu yra rengiamas Šventosios uosto atstatymo techninis projektas. Netrukus jis turi būti baigtas.

Pirminiais skaičiavimais, Šventosios uosto infrastruktūrai - molams ir krantinėms statyti bei uostui gilinti - reikės apie 150-170 mln. litų. Tai vieni pirmųjų darbų, todėl jau dabar aiškėja vizija, kas bus daroma su senaisiais, sutrešusiais, bet egzotiškai atrodančiais molais.

Konkuruos su Palanga

Anot KVJUD infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, senasis jūrinis paveldas neturėtų būti nei griaunamas, nei perdaromas.

„Visus tuos akmenis, senus polius ir konstrukcijas paliksime. Tik, žinoma, jas kiek sutvirtinsime, sutvarkysime, kad nekeltų pavojaus žmonių gyvybei. O šalia pietinio, geriausiai išlikusio molo bus pastatytas naujas molas. Jo ilgis sieks daugiau kaip 600 metrų. Bus įrengta pėsčiųjų promenada, molas apšviestas, įrengta regykla ir specialios aikštelės, iš kurių bus galima apžiūrėti senojo molo likučius“, - LŽ pasakojo A. Kamarauskas.

Jo tikinimu, šie darbai yra gana sudėtingi biurokratiškai. Mat Šventosios uostas su molais patenka į saugomą pajūrio juostą, todėl kiekvienam statybos darbui joje reikia gauti atskirą Vyriausybės leidimą.

„Be to, mums reikia ir Europos Sąjungos lėšų, nes pati uosto direkcija negalės investuoti tokių pinigų. Atsižvelgiant į tikėtinas ir palyginti mažas direkcijos pajamas iš veiklos šiame uoste įrengus infrastruktūrą, šios investicijos yra finansiškai neatsiperkančios. Tačiau projekto įgyvendinimas yra prasmingas socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Reikės ir Palangos merijos indėlio, nes būtina infrastruktūra aplink uostą, molus: privažiuojamieji keliai, inžineriniai tinklai ir kita. Norima prie molo įrengti ir kavinę“, - kalbėjo KVJUD atstovas.

Jis atskleidė, kad greičiausiai bus nukasta ir išlyginta didžiulė nenatūrali kopa prie pietinio molo. Ji buvo supilta uostininkams gilinant įplauką.

Daugiau atrakcijų

Šventosios seniūno pavaduotojas Eugenijus Čilinskas skėsčiojo rankomis - esą jokiais pažadais jau nebetikintis.

„Tiek jau mums, šventojiškiams, žadėta, kad... Bet jei išties būtų įrengtas naujas molas, sutvarkyta aplinka, tai mums išeitų tik į naudą. Merdėjantis Šventosios kurortas pagaliau turėtų rimtą atraktyvų objektą. Tas molas su promenada neabejotinai viliotų poilsiautojus, turistus. Jei dar šalia būtų maitinimo įstaigų, tinkamas privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė, visai gerai“, - LŽ sakė šventojiškis.

Jis prisiminė, kad sovietmečiu ir dar anksčiau, kai Šventosios uostas veikė, vietos žmonės kiauras dienas leisdavo žvejodami.

„Pagilinus uostą ir jo prieigas grįžtų žuvys, pirmiausia - stintos. Kitas dalykas - pradėjęs veikti jachtų uostelis Šventojoje priviliotų ir kitokį poilsiautojų kontingentą, lankytųsi turtingesni žmonės. Ir pačias jachtas čia laikyti būtų pigiau nei, tarkime, Klaipėdoje“, - teigė K. Čilinskas.

Jis priminė, kad šalia uosto, jūroje, yra nuskendęs karo laivo „Prezidentas Smetona“ inkaras.

„Ten tokia istorija buvo, kad laivo įgula laiką leido krante, kilo audra ir tą inkarą nutraukė. Archeologai yra užfiksavę jo tikslią vietą. Galima būtų iškelti šį istorinį objektą ir pagarbiai eksponuoti prie molo. Juk „Prezidentas Smetona“ čia švartavosi, Šventoji buvo jo namų uostas“, - kalbėjo seniūno pavaduotojas.