Į Palangą sugrįš didysis tenisas

Baimintasi, kad šiaurinėje miesto dalyje esanti valdiška žemė atsidurs Turto banko žinioje, bus parduota aukcione ir atiteks prabangių kotedžų statytojams. „Džiaugiamės, kad vienintelę kurorte teniso bazę su tribūnomis Vyriausybė perleido miestui.

Šiais metais bus rengiamas teritorijos sutvarkymo, rekonstrukcijos techninis projektas. Norime sugrąžinti į Palangą didįjį tenisą, vėl organizuoti vaikų, tarptautinius turnyrus – kurorte atgaivinti šią sporto šaką.

Galbūt kitais metais atnaujinta teniso bazė jau atvers duris“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Teniso propaguotojai tikina, kad Palangos aikštynas – istorinis, jame užaugo ne viena garsi šios sporto šakos žvaigždė.

Užkirto kelią

Kurorto Gėlių gatvėje esantis teniso aikštynas priklausė UAB Respublikinei mokomajai sportinei bazei, kurios akcijų paketą valdo Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD).

Palangos merijos žiniomis, minėtoje bazėje veikla nebevykdoma nuo 2016 metų. Teritorijoje yra šešios gruntinės ir viena sintetinės dangos teniso aikštelė, įvairios paskirties pastatų, žiūrovų tribūnos.

Palanga buvo vienas miestų, Lietuvai diktavusių teniso madas, o dabar jis dingęs iš teniso žemėlapio. Objektą buvo nuspręsta perduoti Turto bankui, o tai išgąsdino Palangos valdžią, ji 2017 metais kreipėsi į Vyriausybę bei KKSD.

„Teniso aikštyną planuota atiduoti privatizuoti, o tai reikštų jo sunaikinimą. Verslas, įsigijęs nekilnojamąjį turtą, būtų pastatęs ir pardavęs kotedžus, tai leidžia ir teritorijų planavimo dokumentai.

Todėl paprašėme stabdyti šiuos procesus ir teniso bazę nuosavybės teise perduoti valdyti Palangos miesto savivaldybės administracijai.

Tai ir buvo padaryta Vyriausybės nutarimu balandžio pradžioje“, – pasakojo Š. Vaitkus.

Vietos valdžia pažymi, kad Palangos miesto vizija – visus metus atviras tarptautinis kurortas, turintis gerą sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūrą, aktyvų kultūrinį gyvenimą.

„Tad sporto sektoriaus stiprinimas – vienas mūsų strateginių prioritetų. Teniso aikščių Palangoje yra, tačiau jos privačios, įrengtos po vieną. Tokia viso aikštyno su žiūrovų tribūnomis bazė yra tik viena, Gėlių gatvėje. Ši aplinkybė leidžia mums organizuoti įvairius nacionalinius ir tarptautinius teniso turnyrus.

Vieta jiems rengti – labai gera, nes mūsų kurorte yra daug viešbučių, todėl nekyla problemų dėl svečių apgyvendinimo, maitinimo. Ypač orientuojamės į sportuojančius vaikus, nes sąlygos jiems sportuoti ir gyventi Palangoje – puikios. Taigi ateityje galės svečiuotis teniso atstovai, kortai bus atviri ir visuomenei“, – teigė meras. Kol kas nežinoma, kiek pinigų reikėtų teniso bazės rekonstrukcijai.

Bus sprendžiamas klausimas, ir kas valdys aikštyną. „Galbūt jį perleisime Palangos sporto centrui, gal bus įkurta nauja bendrovė“, – kalbėjo Š. Vaitkus. Politikas priminė, kad per pastaruosius šešetą metų sporto objektai Palangoje „auga kaip ant mielių“. 2013 metais kurorte pastatytas universalus sporto kompleksas, kuriame yra uždara krepšinio salė. Joje žaidžiamas ir rankinis, tinklinis.

2015-aisiais rekonstruotas centrinis Palangos futbolo stadionas, įrengti bėgimo takai, lengvosios atletikos erdvės. Šiais metais duris atvėrė ir naujintelaitis baseinas. „Šiemet rengiamas detalusis planas uždarai futbolo salei su dirbtine žolės danga. Ji iškils šalia stadiono“, – informavo Palangos meras.

Istorinis šleifas

Tai, kad aikštynas Gėlių gatvėje tenisininkams – ypatinga vieta, patvirtino Lietuvos teniso sąjungos (LTS) viceprezidentas Liutauras Radzevičius. Šios sporto šakos istorijos metraščiuose pažymima, kad didysis teniso bumas Palangoje prasidėjo 1982 metais, kai į kurortą atvyko dirbti profesionali teniso trenerė Birutė Rabikaitė. 1986-aisiais buvo pasirinktas ir šūkis „Palanga – teniso miestas-kurortas“, o 1990 metais įregistruotas Palangos miesto teniso klubas.

Aikštyne vyko turnyrai „Palangos Juzė“, „Palanga Open“, „Bobų vasara“ ir kiti. „Suvažiuodavo visi gabiausi Lietuvos vaikai. Palangos teniso bazėje užaugo Lietuvos moterų teniso rinktinės kapitonė Edita Liachovičiūtė, daugkartinis Lietuvos čempionas Arūnas Rozga ir kiti.

Taigi šis aikštynas skaičiuoja ypatingą apie 50 metų istoriją. Belieka tik palinkėti Palangos merijai sėkmės atgaivinti bazę, rekonstruoti ją, sutvarkyti kortus, nes jų ir visos aplinkos būklė – tragiška“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo L. Radzevičius.

Jo manymu, KKSD priklausiusi teniso bazė sunyko dėl esą netinkamai paskirstytų prioritetų.

„Departamentas valdo ir viešbutį šalia kortų, šis surijo visas skiriamas lėšas. Teniso aikštynas nyko ir pasiekė tokį lygį, kad jame nebeįmanoma žaisti.

Palanga juk buvo vienas miestų, Lietuvai diktavusių teniso madas, o dabar jis dingęs iš teniso žemėlapio. Šiemet minime teniso Lietuvoje 100-metį, todėl labai smagu girdėti puikias naujienas iš Palangos. Be bazių šios sporto šakos plėtra neįmanoma. Ateityje Palangoje reikėtų įrengti ir dengtus teniso kortus“, – svarstė LTS viceprezidentas.