Į kovą su malūnais - dar daugiau žmonių

Nors Vakarų Lietuva yra tinkamiausias regionas įkinkyti vėją elektros gamybai, čia sulaukiama bene didžiausio pasipriešinimo jėgainių statybai iš vietinių gyventojų - jie dažniausiai vienijasi ir įvairiomis priemonėmis kovoja dėl to, kad darbai neprasidėtų.

Šįkart bandoma užkirsti kelią jėgainių parko įkūrimui Pagėgių savivaldybės teritorijoje - Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas bendruomenės "Lumpėnų strazdas" prašymas panaikinti savivaldybės Tarybos sprendimus, kuriais patvirtinti detalieji planai, leidžiantys statyti vėjo malūnus.

"Visiškai neatsižvelgta į poveikį aplinkai. Malūnai išdygtų Rambyno regioninio parko pašonėje, Mažosios Lietuvos kraštovaizdis bus sudarkytas - norime tik to, kad malūnai būtų statomi šiek tiek toliau nuo gyvenviečių ir parko. Žinoma, rūpinamės ir dėl gyventojų sveikatos, nenorime, kad su mumis būtų eksperimentuojama - juk įrengimai kelia triukšmą ir skleidžia infragarsą.

Taip, regionas tikrai tinkamas vėjo jėgainių parkams, bet reikia atsižvelgti ir į žmones, gyvąją gamtą", - savo argumentus dėstė bendruomenės pirmininkė Gražina Jankauskienė.

Pagal minėtus detaliuosius planus jėgainių parkus Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose statytų bendrovė "Baltijos vėjas", tačiau panašių planų šioje teritorijoje turi dar bent kelios įmonės. Dokumentuose nurodoma, kad mažiausias atstumas nuo vėjo jėgainių iki gyvenamosios aplinkos yra 482 metrai, vidutinis - 774 metrai.

Šis procesas - ne pirmas atvejis, kai parkų įrengimų planavimą bei statybas stabdo gyventojai - iki šiol teismuose nebaigtas nagrinėti Vilkyčių bendruomenės centro "Viltis" inicijuotas ginčas dėl darbų Šilutės rajone, Klaipėdos rajono savivaldybėje pavienių vėjo jėgainių, jų grupių bei parkų plėtros koncepciją praėjusią žiemą patvirtinti pavyko tik po to, kai buvo atsižvelgta į gyventojų bendruomenių reikalavimus. Beje, pastarieji išsikovojo, kad jėgainė stovėtų ne arčiau kaip 2 km nuo gyvenamojo namo.