"Gyvenimas man pinklių nespendė"

Rudenį 99 metų sulauksiantis vyras du kartus per savaitę elektriniu vežimėliu važiuoja į polikliniką atlikti dializės procedūrų. Prie jūros mėgsta eiti pėsčias, sako, kad jam taip reikia.

Kas jums suteikia jėgų ir optimizmo?

Sveikatos dar turiu. Iš kur ji yra, nežinau. Mano tėveliai tiek amžiaus nepasiekė, kiek aš sulaukiau. Jau dešimt metų man reikia valyti inkstus, bet tai man nėra našta - praguliu, kol adatas ištraukia, subintuoja - ir viskas, laisvas.

Ar esate senas palangiškis?

Gimiau ir augau Rokiškyje, o Klaipėdos krašte atsiradau tuoj po karo. Dirbau buhalteriu Kretingos, Klaipėdos kelininkų įmonėse, išėjęs į pensiją, atsikėliau į Palangą. Apsipratau.

37 metus dirbote buhalteriu, ar nepavargo akys ir protas nuo skaičių?

Tokia jau tarnyba, kad daug skaičiuoti teko, ar mėgsti, ar nemėgsti, dirbti privalai kaip reikia. Ne, niekas man nenusibodo, nepastebiu, kad būčiau padaręs didelę klaidą.

Kokie gyvenimo įvykiai jums atrodo svarbiausi?

Kad svarbių neturėjau. Kai persikėliau į Palangą, šioje vietoje buvo medinis namas - nuverčiau, pasistačiau mūrinį. Vienas nesugebėjau, paprašiau tauragiškio pažįstamą, kad pastatytų antrą aukštą, o aš ėmiausi pirmojo. Mano toks principas - sename name negyventi. Ankstesnis namo šeimininkas išsikėlė į Kauną, bet nusipirko apartamentus antrame aukšte, atvažiuoja vasarą tik kokią savaitėlę pabūti. Taigi vasarą namai tušti.

Dabar pas mane gyvena jau pensininkė dukra Janina su žentu, jie prižiūri bites, šiltnamius ir sodelį. Visus darbus atlieka jie, aš jau nebedirbu. Paskaitau, pasėdžiu kur šilčiau, paskui grįžtu į savo pusrūsį, man užtenka kambario, dušo, virtuvės. Anūkai jau vedę. Yra pora proanūkių.

Ar jūsų gyvenime būta sukrėtimų, kaip pavyko laviruoti?

Žinote, aš nė vieno neturėjau, bėdos manęs užtikę nėra - nei tarnyboje, nei šeimoje. Nepijokauk, dirbk viską gerai, niekas nemaišys nei dieną, nei naktį. Pradėk darbą ir pabaik, nekišk kišenėn svetimo nei kitam duok. Kai dirbau, aš sąžiningas buvau. Man galvoje jokių problemų nėra.

Bet yra tokių, kurie nekenčia sąžiningo žmogaus.

Norėjau, kad ir kiti būtų sąžiningi, nedorų nemylėjau. Nedraugavau su tokiais. Ir patenkintas buvau.

Kokia buvo jūsų vaikystė Rokiškyje?

Nebeprisimenu, jokių nuotykių neturėjau. Kažkiek karves ganiau, kai buvau kokių dvylikos metų, paskui gi mokytis buhalteriu ėmiau, nebereikėjo. Tėvai buvo darbininkai ir ūkininkai.

Ar ir karas jūsų likimo nepalietė?

Per karą gyvenau Kretingoje - nieko, manęs karas nekliudė ir nebaidė. Buvau įsidarbinęs tokioje įmonėje karo reikalams. Karo baisumų nemačiau, jis praėjo pro šalį.

Kaip suradote savo gyvenimo moterį?

Nebeatsimenu. Rokiškyje susipažinome su tokia draugiška mergaite Onute, susituokėme būdami 24 metų. Vedžiau ją ir gyvenome. Paskui sulaukė 70 metų ir numirė. Nebevedžiau. Kad jau ir aš turėjau 70, tai kas už manęs eis, rūpinsis?

Labai ilgitės žmonos?

Niekada nebėdoju. Ilgėtis nėra ko, nes tas ilgesys nieko nepadės. Reikia - prisimenu ją po biškį, bet gyvenu šia diena.

O kaip maitinatės, kad jaučiatės sveikas?

Valgau paprastai viską, kaip ir visi žmonės. Dukra man paruošia. Riebiai stengiuosi nevalgyti, o cepelinas - neriebus. Jau neprisimenu, kada cukrų valgiau - tik medų. Valgau ir miltinius patiekalus, nesiskundžiu maistu, skrandis geras. Ir gyvenu.

Kuo tikite gyvenime?

Nei valdžia tikiu, nei Dievu. Taip, kaip man leidžia gyvenimas, taip gyvenu. Ir matau, kad nepadės man nei Dievas, nei valdžia. Pensija priklauso, ją moka, dar gaunu pinigų iš šalpos fondo dėl inkstų ligos, bet man tikrai pusės nereikia, kiek gaunu, tai dukrai atiduodu. Kur aš dėsiu? Apsirengimo turiu iki valios, nelėbauju. Nusiperku laikraštį, užsisakau žurnalą, skaitau romanus, ir nieko daugiau nereikia. Knyga ir akiniai man didžiausi draugai rytą ir vakarą. Dar stadioną apeinu, pasėdžiu ten.

Ar jūsų neerzina triukšmas Basanavičiaus gatvėje, ta muzikos kakofonija, atrakcionų bildesys, žmonių šūkavimai?

Žinot, aš triukšmą pakenčiu. Nesuku galvos.

Matyti, kad jūs džiaugiatės gyvenimu, gyvent neatsibodo.

Ai, nė kiek. Tiek jau metų pasiekiau. Kol kas gerai, man gyvenime niekas pinklių nestato. Kad kas maišytųsi. Kartais klubai pradeda mausti, patrinu spiritu - ir vėl gerai. Nesiskundžiu gyvenimu, ir jis manęs nebaudžia.