Gyvena viltimi turėti dirbtinės dangos stadioną

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika šeštadienį dalyvavo atvirajame Lietuvos futbolo forume, kur susitiko su Lietuvos futbolo federacijos prezidentu Tomu Danilevičiumi bei Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos prezidentu Romualdu Jonaičiu.

„Mūsų susitarimas baigėsi tuo, kad mes nutarėme trise apsilankyti pas Ministrą Pirmininką ir kalbėti apie futbolo infrastruktūrą Kretingoje. Kol tas susitikimas neįvyko, galutinio atsakymo dėl dirbtinės dangos ir nebus“, – vakar „Pajūrio naujienoms“ sakė J. Mažeika, kuris tikisi, kad vizitas įvyks gegužės viduryje-pabaigoje.

Anot J. Mažeikos, sprendimą apsilankyti pas Ministrą Pirmininką S. Skvernelį padiktavo pati situacija: prieš kelias dienas Lietuvoje lankėsi UEFA (Europos futbolo federacijų asociacijos) prezidentas Aleksandras Čeferinas. Jis buvo susitikęs su S. Skverneliu ir aptarė futbolo infrastruktūros perspektyvas visoje Lietuvoje.

Pagrindui lėšos skirtos

Lėšos, skirtos dirbtinės dangos stadiono pagrindui įrengti, jau buvo numatytos ir šių metų Savivaldybės biudžete, tačiau, anot J. Mažeikos, kol kas aikštė nepradedama ardyti, kol nėra konkretaus atsakymo, ar tikrai finansavimas dirbtinei dangai bus gautas.

„Bijome tokios situacijos, kad padą padarysime, o dangos šiemet nebus ir tada paliksim aikštę nei šiokią, nei tokią“, – sakė J. Mažeika.

Tą patį jis sakė ir praėjusią savaitę per tarybos posėdį, tarybos narius patikindamas, kad šiuo metu bandoma išnaudoti visas galimybes gauti dirbtinę dangą, bet jeigu tai nepavyktų – bus siūloma kitų metų Savivaldybės biudžete numatyti lėšų, kad dirbtinę dangą būtų galima įsigyti patiems. Kiek tai galėtų kainuoti – kol kas neaišku.

„Jeigu jau pasidarėme projektą ir nutarėme, kad tokia aikštė Kretingai yra reikalinga, vadinasi, atsitraukimo nebegali būti“, – vakar „Pajūrio naujienoms“ sakė J. Mažeika.

Anot jo, sumanymas įrengti dirbtinės dangos stadioną iškilo planuojant Sporto ir sveikatingumo komplekso statybą. „Jame bus rūbinės, dušai, tad sportininkai tiesiai iš stadiono galės atbėgti ir persirengti, nusiprausti po treniruočių. Taigi sprendimas, kad šalia sporto centro atsirastų dirbtinės dangos aikštė, yra logiškas“, – sakė J. Mažeika.

Siūlo pagrindą įrengti bet kokiu atveju

Tarybos narys Vilius Adomaitis teigė, kad mero žodžiai apie planus bet kokiu atveju įrengti dirbtinės dangos stadioną nuteikia optimistiškai, tačiau jis įsitikinęs, kad tokiu atveju nereikėtų ir atidėlioti dangos pagrindo įrengimo – juk jam lėšos jau skirtos.

„Jeigu nesiimsime iniciatyvos, tai vis nukeldami ir laukdami, kol mums Futbolo federacija duos ar neduos tą dangą, mes jos galime laukti dar ilgus metus. Jei pavyks gauti dangą iš federacijos ar kitos organizacijos – puiku, darbai vyks, bet jeigu bus tik žodiniai pažadai į ateitį, siūlyčiau kitais metais patiems skirti pinigų ir įsirengti dirbtinę dangą, – kalbėjo V. Adomaitis. – Tą momentą, kada jau galėjome gauti šitą dangą – tai buvo prieš kokius 4-5 metus – praleidome, nes tuo metu Savivaldybės prioritetas buvo Sporto ir sveikatingumo komplekso statyba ir apie dirbtinės aikštės stadioną net nebuvo mąstoma. Realiai tą klausimą iškėlė visuomenė, kuri pamatė, kad, pastačius Sporto ir sveikatingumo kompleksą, vietos dirbtinės dangos aikštei nebelieka. Ir tik po to buvo pakeistas projektas, taip pasuktas centras, kad įsitektų ta aikštė, „įtilptų“ matmenys, nors jie yra visiškai ant ribos, reikės daryti didžiules gaudykles.“

V. Adomaičio teigimu, su sportu nesusijusiems žmonėms sunku suprasti, kokią reikšmę turi dirbtinės dangos stadiono atsiradimas. „Sporto mokykloje didžiausios vaikų grupės yra futbolo ir tie vaikai didžiąją mokslo metų dalį žaidžia ne futbolą, o salės futbolą, kas yra visai kitas sportas“, – teigė V. Adomaitis.

Trumpas treniruočių sezonas

Kretingos sporto mokyklos treneris Arvydas Balsevičius pripažino, kad sudėtinga ugdyti jaunuosius futbolininkus, tam neturint tinkamų sąlygų. Per žiemą kai kuriuos įgūdžius tobulinus salėje, lauko stadione jaunieji sportininkai rimtai gali pradėti treniruotis tik tada, kai stoja giedresni orai ir išdžiūsta pelkės. „Sunku palaikyti vaikų entuziazmą“, – pripažino A. Balsevičius, papasakojęs, kad dažną pavasarį į čempionatus vaikai išvyksta praktiškai nespėję pasitreniruoti lauko stadione, tad ir tikėtis pergalių pirmosiose varžybose būtų naivu.

A. Balsevičius suskaičiavo: šiuo metu futbolo treniruotes lanko 10 amžiaus grupių vaikų, o treniruotis jie gali tik Kretingos miesto stadione, arba naujajame stadione Nidos g. – nors aplinka ten labai maloni, tačiau dėl drenažo problemų, aikštėje laikosi vanduo.

„Pas mus žiemos šiltos, tad dirbtinės dangos aikštėje būtų galima treniruotis kone visus metus“, – sakė A. Balsevičius, kurio teigimu, dirbtinės dangos stadionas yra didelė futbolo bendruomenės svajonė.

Reikalingas lyg oras

„Futbolininkams dirbtinės dangos stadionas yra taip reikalingas, kaip žmogui oras“, – sakė viešosios įstaigos „Kretingos Minija“ direktorius Vidas Burba.

Jis neslėpė: vien todėl, kad nėra sąlygų, tinkamų treniruotis, „Kretingos Minija“ net neplanuoja pereiti į I lygą, kuri sezoną pradeda kovo mėnesį ar A lygą, kuri startuoja vasario mėnesį.

Kadangi tuo laiku stadionas dar būna šlapias, „Kretingos Minijos“ vyrai treniruotes čia pradeda tik tada, kai stoja sausesni orai – maždaug balandžio mėnesį. Be to, kad įgautų daugiau patirties ant dirbtinės dangos, jie važinėja treniruotis į kitus miestus, dalyvauja ten vykstančiuose turnyruose.

V. Burba įsitikinęs: Kretingoje įrengus dirbtinės dangos stadioną, jis nebūtų tuščias, ir tai galima pasakyti, remiantis gargždiškių patirtimi: čia jau popiet kamuolį spardytų vaikų grupės, vakare rinktųsi suaugusieji ir veteranai. „Sportuoti nerekomenduojama, jei lauko oro temperatūra yra žemesnė negu 7 laipsniai šalčio. Pas mus, pajūryje, žiemos švelnios, tad treniruotės galėtų vykti net ir šaltuoju metų laiku“, – sakė V. Burba.