„Keista. Prieš paskelbiant konkursą buvo nemažai susidomėjusių verslo subjektų, tačiau dabar – visiškas štilis. Gal kalta vasara... O gal ir aplinkybė, jog buvo padidinti mokesčių tarifai už išgautą žaliavą“, – svarstė LGT Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Antanas Januška.
Skaičiuojama, kad už gintarą, iškastą Juodkrantės telkinyje, iš viso būtų gauta apie 41 mln. eurų pajamų. 80 proc. mokesčių, kuriuos reikėtų sumokėti, tektų valstybės biudžetui, 20 proc. – Neringos savivaldybei, aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti.
Savo ruožtu Neringos politikai, gintaro kolekcininkai džiaugiasi, kad Baltijos aukso gavybos konkursas gali patirti fiasko, nes nepritaria idėjai kasti gintarą komerciniais tikslais.
Rašyti komentarą