Geležinkelininkai vėl mėto akmenis į savivaldybės daržą

Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje "Lietuvos geležinkelių" atstovas išreiškę susirūpinimą, dėl stringančio Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projekto. Iki tol, kol savivaldybė šiemet vasario 28 d. patvirtino detaliojo plano koncepciją, sugaištos 39 dienos, dėl miškų teritorijos klausimo sprendimo vėluojama 41 diena, ir apskritai techninį projektą parengti vėluojama beveik dvejus metus. Geležinkelininkai sako, jog iškilo grėsmė nespėti įgyvendinti šio projekto. Jie pageidauja, kad Klaipėdos miesto savivaldybė bendradarbiautų netempdama gumos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius ir Uosto tarybos pirmininkas Eugenijus Gentvilas pajuokavo, kad geležinkelininkai įkalė 5 vinis savivaldybei ir vieną direkcijai.

Tarybos narys AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža piktinosi tuo, kad dėl įvairių dalykų, tarp jų ir architektūrinės dalies, stabdoma šiaurinės uosto dalies plėtra, susijusi su milijoninėmis investicijomis, ir kad savivaldybės atstovai neatsakingai vertina tokius dalykus. Profesorius Vytautas Paulauskas siūlė kviesti į tarybos posėdžius konkrečius savivaldybės atstovus, ne tik merą, nuo kurių priklauso konkretūs sprendimai. Beje, savivaldybei išreiškus nepasitenkinimą, kad Uosto taryboje per mažai jos atstovų, jų skaičius buvo padidintas, tačiau minėtame tarybos posėdyje reikalingų jų atstovų nebuvo.

Geležinkelininkai pasiūlė tarybos sprendimų projektą, kuriuo savivaldybė raginama greičiau priimti sprendimus dėl įvairių techninių projektų suderinimo, dėl įvairių pozicijų reiškimo. Uosto taryba jam pritarė. "Deja, tenka konstatuoti, kad savivaldybė šiek tiek lėtina tempą. Geležinkelininkai sako, kad lapkritį turi būti baigtos visos teritorijų planavimo ir techninio projektavimo procedūros. Tada jie turi skelbti konkursą ir spėti pasinaudoti ES parama pagal taisyklę N plius du. Finansinis laikotarpis baigiasi 2013 metais, tačiau dar dvejus metus galima naudoti ES lėšas iš to finansinio laikotarpio. Jeigu iki lapkričio nespės, viskas atsidės 2013 metams, per dvejus metus neįstengs panaudoti ES lėšų. Tada reikės pereiti į kitą finansinį laikotarpį ir projektas bus atidedamas dvejiems metams", - aiškino E. Gentvilas.

Geležinkelininkai ir krovos kompanijos

Penktadienį Uosto tarybai buvo pristatyta studija "Pietinės Klaipėdos uosto dalies krovos kompanijų ir AB "Lietuvos geležinkeliai" "Draugystės" stoties sąveikos technologijos parengimas". Tarybos nariai informuoti, kad daug laiko gaištama dėl technologinių dalykų, pavyzdžiui, dėl paties traukinio tikrinimo, kai žmogus turi apeiti 1 km ilgio sąstatą. Siūloma peržiūrėti technologijų taisykles ir jas keisti.

Pastebėta, kad traukinys ilgai važiuoja dėl per ilgo 60 vagonų sąstato. Rekomenduojama krovinius vežti trumpesniais 42 vagonų sąstatais. Dar viena problema - uosto krovos kompanijos neturi kur laikyti vagonų savo nuomojamose teritorijose, todėl pradeda užkimšti jungiamuosius kelius. Pastebėta, kad sandėliavimas ant ratų - pats brangiausias principas.

Atkreiptas dėmesys, kad geležinkeliai priklauso ir "Lietuvos geležinkeliams", ir Uosto direkcijai, ir krovos kompanijoms. Studijos rengėjų manymu, turi būti vienas geležinkelių šeimininkas, kad galėtų planuoti viso ūkio veiklą.

Studijoje bandomas nupiešti vaizdą, kuriose vietose reikia optimizuoti geležinkelius - ar "Draugystės" geležinkelio stotyje, šiuo atveju investuoti turėtų "Lietuvos geležinkeliai", ar prijungiamuosiuose keliuose - investuotų ir geležinkelininkai, ir Uosto direkcija, o galbūt pačiose krovos kompanijose vienu metu galima krauti ne 10, o 30 vagonų.

"Reikia žiūrėti, koks būtų bendras ekonominis efektas. Jeigu tai daryti krovos kompanijose yra pigiau nei tiesti naujus geležinkelius ar rekonstruoti "Draugystės" stotį, tai gal verta investuoti ten. Sakykime, mes turime tiesti naują jungiamąjį geležinkelį ir investuoti 100 mln. Lt. Galbūt Uosto direkcijai geriau kooperuotis su krovos terminalu ir investuoti po 50 mln. Lt bei sutaupyti kitą 50 mln. Lt", - aiškino E. Gentvilas po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje.

Tarybos nariai išklausė informaciją ir pageidavo detaliau susipažinti su studija. Pasak LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, tai laibai jautrus uosto kompanijoms klausimas, nes kalbama apie svarbias jų veiklai reikalingas arterijas. Kai kompanijos susipažins su studijoje atliktais apskaičiavimas, ji vėl bus svarstoma taryboje.