Geležinkelininkai logistikos centrui siūlo kitą vietą

Antradienį Klaipdėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sukvietė į pasitarimą Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių, AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovus. Jiems buvo pristatyta Klaipėdos viešojo logistikos centro (KVLC) steigimo galimybių studija, kurią uosto direkcijos užsakymu atliko kompanija "Ernst &Young" su partneriais. Studiją, kainavusią apie 450 tūkst. Lt, jau patvirtino Viešųjų logistikos centrų priežiūros komitetas, vadovaujamas susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako.

Studijos rengėjai uosto direkcijos nurodymu išnagrinėjo tris galimas KVLC vietas, o ketvirtąją- papildomai, savo nuožiūra. Konsultantai mano, KVLC būtų reikalingas po 2020 metų, jeigu centras būtų statomas be privataus partnerio, kuris ateitų su savo krovinių srautais. Jeigu toks atsirastų, KVLC būtų reikalingas anksčiau. Ekspertai siūlo taikyti centro valdymo modelį, pagrįsta viešosios ir privačios partnerystės principu, t. y. procese galėtų dalyvauti privatus partneris, turintis savo žemės.

Pirmą nagrinėtą vietos variantą - uosto rezervinėje teritorijoje pietinėje miesto dalyje - konsultantai atmetė, kaip netinkamą todėl, kad centras patektų į miesto trečiosios vandenvietės apsaugines zonas. Antras variantas - prie bendrovės "VPA Logistics" teritorijos. Pats terminalas būtų 1 km ilgio, nes tokie yra geležinkelio vagonų sąstatai. Jam reikėtų apie 7-8 ha ploto. Tačiau būtų labai didelis atstumas iki "Draugystės" geležinkelio stoties.

Trečiasis variantas - į šiaurę nuo "Draygystės", tarp Smeltalės upės ir "Draugystės" geležinkelio stoties. O ketvirtasis variantas - Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.

Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, pirmininkavusio pasitarimui, Susisiekimo ministerija linkusi skirti KVLC steigėja AB "Lietuvos geležinkeliai". "Tai būtų logiška, nes Uosto direkcija nevaldo žemės. Reikėtų keisti Uosto įstatymą, nes ne uosto žemėje direkcija iš viso nieko negali daryti", - sakė A. Drungilas.

"Lietuvos geležinkelių" atstovai pasitarimo metu pageidavo, kad būtų išspręstas KVLC vietos parinkimo klausimas. Jie kaip geriausią vietą siūlė tą, kuri nebuvo analizuota minėtoje studijoje - į pietus nuo "Draugystės" geležinkelio stoties. Taigi KVLC intermodalinis terminalas būtų statomas "Lietuvos geležinkelių" žemėje, valstybė sutaupytų lėšų, nes nereikėtų išpirkti privačių teritorijų.

Pasak "Lietuvos geležinkelių" atstovo, Vilniaus ir Kauno viešųjų logistikos centrų projektų vadovo Mindaugo Butnoriaus, geležinkelininkai renkasi tokią vietą siekdami išvengti detaliojo plano rengimo, kuris galėtų užtrukti apie pusantrų metų, kad spėtų gauti finansavimą modaliojo terminalo statybai iš Europos Sąjungos fondų. Tam reikėtų, kad paraiška būtų pateikta iki 2013 metų rugsėjo. Iki to laiko turi būti parengtas ir techninis projektas, ir pasirinktas rangovas. Pats terminalas galėtų būti pastatytas per 1,5-2 metus.

Geležinkelininkų pasirinktos vietos trūkumas tas, kad norint statyti viso ilgio terminalą su 4 geležinkelio keliais ir mažiausiai 850 m ilgio, reikėtų užpilti dabar esančius priešgaisrinius rezervuarus, griauti dalį ar net visą dabartinį "Draugystės" geležinkelio stoties administracinį pastatą, reikėtų spręsti, kur jį perkelti. Tačiau kaštai vis dėlto būtų mažesni, nei konsultantų siūlomu trečiu atveju, t. y. "Draugystės" šiaurinėje dalyje, kur planuojamas elektros tilto tarp Lietuvos ir Švedijos tiesimas.

Klaipėdos savivaldybės atstovai apie geležinkelininkų variantą išgirdo pirmą kartą, tad panoro su juo detaliau susipažinti, pageidavo, kad jį išanalizuotų minėti konsultantai. Jie kėlė klausimą, kokiu tikslu buvo atliekama galimybių studija, jeigu galų gale siūlomas visai kitas variantas.

Pasak Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, iš pirmo žvilgsnio Klaipėdos miestui ir rajonui lyg ir tinkamas geležinkelininkų pasiūlymas, nes toje vietoje numatoma pramoninė zona. Ji neliečia miestui jautrių teritorijų, yra toli nuo gyvenamųjų rajonų, dėl KVLC nereikės patraukti į rytus planuojamo pietinio Klaipėdos aplinkkelio. Anot jo, miesto vadovybei svarbiausia, kad nenukentėtų gyventojų interesų. Jeigu toks centras atsirastų netoli gyvenamųjų rajonų, tai galėtų daryti įtaką žmonių sveikatai. Pasak A. Šulco, tokių galimybių studijų dėl VLC jau buvo šešios ir pastaroji, ko gero, nėra paskutinė. Kadangi joje neanalizuotas geležinkelininkų variantas, tai dar pusę metų ar metus jis bus analizuojamas.

Pasak A. Drungilo, AB "Lietuvos geležinkeliai" yra tinkamiausias partneris, nes turi ir savo teritorija, ir savo krovinių srautus. Be to, intermodalinis terminalas iš esmės ir yra geležinkelio kelių tinklas, kuriame pastatomi specializuoti kranai, galintys perkrauti konteinerius nuo geležinkelio platformų į autotransporto priemones.

Taigi dabar turės būti susitarta dėl KVLC vietos, paskui rengiamas techninis projektas ir pradedama intermodalinio terminalo statyba. Pasak A. Drungilo minėta galimybių studija iš esmės yra baigta, jos pildyti negalima, turės būti pradėtos naujos procedūros ir nauja studija.

Pasak M. Butnoriaus, studiją reikėtų rengti lygiagrečiai, nes teikiant paraišką ES būtina pateikti kaštų analizę.