Gargžduose prie daugiabučių - šiukšlės po žeme

Projektavimo darbai atliekami pagal rugpjūčio 12 d. su Administracijos direktoriumi pasirašytą infrastruktūros sutartį.

Patirties sėmėsi Klaipėdoje

Iki pasirašant sutartį, dalyvauti Savivaldybės administracijos direktoriaus Česlovo Banevičiaus sudarytoje darbo grupėje buvo pakviesti įvairių Savivaldybės administracijos padalinių specialistai bei Savivaldybės teritorijoje atliekas šalinantis vežėjas bei paslaugos subrangovai. Pirmajame darbo grupės pasitarime buvo nutarta detaliau susipažinti su jau realizuotais bandomaisiais projektais Klaipėdos miesto savivaldybėje. Padedant kolegoms iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kurie yra atsakingi už atliekų tvarkymą uostamiestyje, komisijai buvo pateikta išsami informacija apie pusiau požeminių atliekų konteinerių projektavimą, įrengimą ir eksploatavimą.

Darbo grupė taip pat aplankė  minėtas jau įrengtas aikšteles uostamiestyje, susipažino su įvairios konstrukcijos konteinerių naudojimu. VšĮ „Gargždų švara“ vadovas Rimantas Martinkus turėjo galimybę  susipažinti ir su Vilniaus, Druskininkų bei neseniai Mažeikių savivaldybėse įrengtomis požeminių konteinerių aikštelėmis.

Kitų savivaldybių įgyta praktinė patirtis Klaipėdos rajono savivaldybei leis išvengti galimų nesusipratimų ar neatitikimų projektuojant, įrengiant bei eksploatuojant pusiau požeminių konteinerių aikšteles.

Talpa – apie 20 m³ šiukšlių 

Pirmuoju etapu bus projektuojama 10 pusiau požeminių konteinerių aikštelių Gargždų mieste. Miestas pasirinktas atsižvelgiant į didžiausią gyventojų ir daugiabučių namų santykį. Antrajam projektavimo etapui, kuris numatytas 2014 m., pasirinktos Priekulės miesto bei Vėžaičių gyvenvietės, kaip turinčios nemažą daugiabučių namų skaičių.

Viena pusiau požeminių konteinerių aikštelė tradiciškai susideda iš 5 atskirų modulių (konteinerių) (3 moduliai, skirti antrinių žaliavų surinkimui, bendrai jie talpina apie 9 m³ šiukšlių. Dar 2 moduliai skiriami komunalinėms atliekoms, kurių bendra talpa yra 10 m³).

Aikštelės apytikriai matmenys numatyti šie: požeminė dalis – 2,9 m, plotis ir ilgis neturėtų viršyti 2 x 10 m ploto. Jeigu dėl vietos sąlygų (požeminės komunikacijos, statiniai, želdiniai ir pan.) nebūtų galima įrengti pilnos 5 modulių aikštelės, numatoma suprojektuoti 4 modulių aikšteles, principu 2 +2  arba 3 + 1, išdėstant jas vienoje ašyje arba kampu. Todėl darbo grupė įvertino, kad pradėjus projektavimo darbus kai kuriose numatytose vietose projektuotojai gali neleisti įrengti aikštelių. Dėl to iš viso numatyta 12 potencialių jų įrengimo vietų.  

Vienos 5 modulių aikštelės įrengimui numatoma iki 45 tūkst. litų. Tiksli kaina paaiškės tik po viešųjų pirkimų procedūrų.

Privalumai

Pusiau požeminiai konteineriai gerokai skiriasi nuo dabar eksploatuojamų Lietuvoje. Jų kapsulė gaminama iš įvairiems poveikiams atsparaus polietileno, beveik du trečdalius kapsulės įleidžiant po žeme. Naujieji konteineriai įkasami šalia gyvenamųjų namų tam numatytoje vietoje. Virš žemės esanti konteinerio dalis apdirbama plastiku arba metalu. Į konteinerio vidų įleidžiamas kelių sluoksnių maišas. Jį užpildžius, šiukšliavežys specialiu kranu maišą su visu dangčiu iškelia iš kapsulės. Patraukus virvę maišas atsidaro ir jo turinys išpilamas į šiukšliavežį. Paskui virvė vėl sutraukiama, o maišas įleidžiamas į kapsulę.

Privalumai: Pusiau požeminiai konteineriai pagerina estetinį miesto vaizdą, mažina vizualiniai didelį konteinerių kiekį, panaikina nemalonius kvapus, šiukšliavežei reikia juos ištuštinti rečiau (dėl didesnio jų tūrio ir dėl to, kad atliekos jame labiau susislegia). Dirvos temperatūra neleidžia bakterijoms daugintis, todėl konteineriuose esančios atliekos neskleidžia kvapo. Žemesnė nakties temperatūra taip pat atvėsina „vakarykštes“ atliekas. Konteinerio dangtis yra lengvas ir patogus naudoti. Išvengiama paukščių, gyvūnų ir nepageidaujamų asmenų patekimo į konteinerį.

Konteinerio talpa 4–5 kartus viršija šiuo metu įprastų konteinerių talpą. Konteineryje esančias atliekas veikia žemės traukos jėga. Atliekos susislegia, todėl jų užimamas tūris sumažėja 2 kartus, todėl į konteinerius telpa dukart daugiau atliekų.
Netgi visiškai pripildžius konteinerį jaučiamas tik nedidelis kvapas, tad nėra būtinybės dažnai vežti atliekų. Mažesnės transportavimo sąnaudos nulemia mažesnę paslaugos kainą gyventojams.
Pusiau požeminiai atliekų konteineriai iš esmės keičia atliekų surinkimo koncepciją ir daugeliu atžvilgių yra pranašesni už Lietuvoje įprastus antžeminius konteinerius.

Projektavimo darbų lėšos bus dengiamos pagal Viešųjų pirkimų planą iš įstaigos „Gargždų švara“ lėšų, o pačių aikštelių ir požeminių konteinerių įsigijimas finansuojamas pateikus paraišką Aplinkos ministerijai iš gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programos 2014 metams.

Numatytos pusiau požeminių konteinerių įrengimo aikštelės ir šiose vietose šiuo metu esantis 1,1 m³ konteinerių kiekis (vietoje jų atsirastų 5 modulių pusiau požeminių konteinerių aikštelė):

  1. J. Janonio g. prie Nr. 11 – 7 vnt.

  2. J. Janonio g. prie Nr. 17 – 6 vnt.

  3. Pušų g. prie  Nr. 39 – 4 vnt.

  4. Pušų g. prie Nr. 50 – 5 vnt.

  5. P. Cvirkos g. prie Nr. 20 – 8 vnt.

  6. P. Cvirkos g. prie Nr. 28 – 4 vnt.

  7. P. Cvirkos g. prie Nr. 35 – 4 vnt.

  8. Dariaus ir Girėno g. prie Nr. 31A – 4 vnt.

  9 Dariaus ir Girėno g. prie Nr. 19 – 5 vnt.

10. Melioratorių g. prie Nr. 4 – 4 vnt.

11. Melioratorių g. prie Nr. 8 – 5 vnt.

12. Kastyčio g. (prie darželio „Saulutė“) – 4 vnt.