Gargždų vizitinei kortelei – galiojimo pabaiga?

Pasigedo švaros

Pasak rajono mero Vaclovo Dačkausko, turguje estetikos ir švaros – nė kvapo. „Šiukšlių krūvos ir bėgiojančios žiurkės. Prekės sukrautos ant senų iš sąvartyno ištrauktų žurnalinių staliukų, durų. Sumeistrauti stelažai išsikiša po 3–4 metrus į priekį. Palapinės palei P. Cvirkos gatvę vienur iš plastiko, kitur iš plėvelės... Vaizdas iš šono klaikus ir miesto tikrai nepuošia. Viduriniosios klasės atstovai čia net nesilanko. Jei nebus permainų, turguje pirkėjų nebus“, – piktinosi rajono vadovas.

Vietos politikai vienbalsiai sutaria, kad tvarkos privalo laikytis ir patys prekybininkai. Tad pasiūlyta uždrausti prekiauti ant savos gamybos stelažų. „Kaip alternatyvą prekeiviai galėtų išsinuomoti mobilius, estetiškus, 20–30 įvairaus aukščio stelažus“, – mintimis dalijosi V. Dačkauskas. O štai turgaus direktorė Danutė Jonikaitė pastebėjo, kad netvarką gausina ir žmonių paliekami seni baldai. Jų kas mėnesį iš turgaus teritorijos tenka išvežti po sunkvežimį. „Tačiau turguje tikrai nelaksto žiurkės. Esame sudarę sutartį su kenkėjų naikintojų įmone „Dezinfa“. Jie užtikrina, kad nebūtų musių, o juolab žiurkių. Ateikite, savo akimis išvysite visus dokumentus. Neturiu ko slėpti“, – atvirai kalbėjo D. Jonikaitė.

Ataskaitos – neprikibsi

„Banga“ domėjosi ir turgaus veiklą liudijančiais dokumentais. Blizgančios ataskaitos net kelia dvejonę, ar jose pateikta informacija būtent apie Gargždų centre esančią turgavietę. Mat jos byloja, kad bendrovė visuomet dirbo pelningai, o turguje kasmet atliekami remonto darbai. Štai 2014-aisiais šaligatvio plytelėmis buvo įrengtas naujas grindinys, mėsos ir pieno paviljone remontuotos lubos, nupirkta nauja šaldymo vitrina ir kt. 2015 metais atlikta darbų už 9,3 tūkst. eurų: įrengti lietaus trapai bei lietaus surinkimo šulinys, duonos ir konditerijos prekyvietėje pakeista grindų danga ir kt. 2016 metais duonos ir konditerijos paviljone naujai užklotas stogas, mėsos ir pieno paviljone įrengti vėdinimo ortakiai, įsigytas kondicionierius, atlikti kiti darbai. Tai atsiėjo 6,6 tūkst. Eur. O štai šių metų balandžio mėnesį suremontuotas stogas dėvėtų rūbų paviljone, pakeista stogo danga. Šie darbai kainavo 1,9 tūkst. Eur.

Naujam – žalia šviesa

Meras įsitikinęs, kad, galvojant apie tolimesnę turgaus veiklą ir tvarkos užtikrinimą, reikia projektuoti naują turgų. Pasak V. Dačkausko, jį būtų galima įrengti S. Dariaus ir S. Girėno, Vyturių ir Vingio gatvių sankryžoje. Naujoje prekyvietėje būtų prekiaujama žemės ūkio produkcija, gyvuliais, sodinukais, kitomis stambių gabaritų prekėmis, o miesto centre liktų tik smulki prekyba maisto ir pramonės prekėmis, įskaitant ir dėvėtus rūbus. „Įrengus turgų šiame sklype būtų išspręsta problema, kai žemės ūkio produkcija ir kitomis prekėmis yra prekiaujama už esamo turgelio ribų. Šis sprendimas pagerintų miesto estetinį vaizdą šeštadieniais, sumažėtų kamščių ir kitų neigiamų padarinių miesto centre“, – siūlymą argumentavo meras. Tiesa, dar praėjusią savaitę turgaus direktorė D. Jonikaitė „Bangą“ tikino, kad prekybininkus šis siūlymas itin papiktino.

Prekiautojai neslėpė pasipiktinimo

Antradienio rytą „Banga“ apie planuojamas permainas šnekučiavosi su turgaus prekeiviais. Štai 10 metų gėlių sodinukais prekiaujantis Pranas įsitikinęs, kad prekyvietė – miesto vizitinė kortelė. „Juk pirmiausia turistai, miesto svečiai užsuka į turgų. Jo būklė formuoja Gargždų įvaizdį. Pokyčių reikia“, – mintimis dalijosi prekeivis. Tačiau žurnalistei užsiminus apie naujo turgaus projektavimą, tiek jis, tiek kiti gėlių prekiautojai neslėpė pasipiktinimo. Anot jų, naujo turgaus atsiradimas būtų lyg nuodai jų verslui. „Ar miestą puoš kojinių ir apatinių rūbų vėliavos? Nori išguiti tuos, kurie augina savo produkciją, sąžiningai dirba ir nieko neprašo! Gėlės privalo likti miesto centre“, – tvirtai kalbėjo prekybininkai. Jų išsakytoms nuomonėms pritarė ir gėles perkanti senjorė. „Gyvenu kaime. Į Gargždus atvažiuoju vos kartą į mėnesį. Sukaupiu jėgas, atitipenu nuo autobusų stoties iki turgaus. Širdžiai atgaivinti nusiperku gėlyčių. Maisto ir buitinių prekių užsuku į „Maximą“. Jei prekyvietę iškels į miesto pakraštį, joje apsilankyti nebeturėsiu galimybės“, – apgailestavo moteris.

Kai kurie prekiautojai žurnalistę tikino, kad geriausias sprendimas – ne švaistyti apvalias sumas naujo turgaus įrengimui, tačiau perprojektuoti esamą. „Ir pinigų mažiau išleis, ir mūsų verslo nesužlugdys. Jei nugriautų netoliese esantį sandėliuką, iškart atsirastų daugiau vietos“, – dėstė jie.

Tualetui – dienos atlyginimas

Kad turgaus prekeiviams ne katino dienos, „Bangos“ žurnalistei dar gegužę liudijo ir patys prekybininkai. Nenuostabu, kad jų akys nežiba. Kartais per dieną prekiautojai neuždirba nė cento, tad mokesčiui už tualetą tenka traukti iš santaupų. Mat turgaus pašonėje esančioje kavinėje „Klevas“ kartą apsilankyti tualete kainuoja 0,3 Eur. Netoliese Savivaldybei priklausančiame – 0,14 Eur. „Kur matyta, kad turguje nebūtų tualeto? Lyg akmens amžiuje. Ir prekes palikti reikia, ir sunkiai uždirbtus pinigus leisti. Juk kartais nė vienos prekės nenuperka. Per savaitę būna, kad tik kelis eurus suprekiaujame“, – skundėsi prekybininkai.

Kalbinti žmonės vienbalsiai sutarė – turgaus prekeiviams būtina suteikti talonus lankytis Savivaldybei priklausančiame tualete. Šiam jų prašymui pritarė ir V. Dačkauskas. „Juk Savivaldybės darbuotojai eidami į tualetą nemoka. Tai kodėl dirbdami turguje turi mokėti prekeiviai? Po 3–4 talonus dienai tikrai galima išduoti“, – kalbėjo meras. Jis pastebėjo ir kitą medalio pusę: prekeiviai taupydami atlikti gamtinių reikalų keliauja į Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrą ir tuo piktina šios įstaigos darbuotojus.

Gargždų miesto šeimininkas seniūnas Saulius Bakšinskis įsitikinęs, kad, jei prekeiviams bus išduodami talonai, Savivaldybės tualetą derėtų padaryti išvis nemokamą.