Gargždų turgus kelia galvą

Gargždų turgaus prekybininkai, nebeapsikentę itin sunkių darbo sąlygų, sujudino vietos politikus. Pažvelgę atidžiau į prekyvietes, politikai vienbalsiai sutarė – reikia permainų. Turguje pasigesta tvarkos ir estetikos. Jis prilygintas šiukšlynui. Svarstoma įrengti užtraukiamas apsaugines žaliuzes, mobilius nuomojamus stelažus ir suteikti tualeto talonus prekeiviams. Tiesa, yra minčių įrengti naują turgų miesto pakraštyje ir į jį perkelti didžiąją dalį prekeivių.

Prekeiviai nebetveria

Gargždų turgaus 24 arų teritorijoje vasarą naujais rūbais prekiauja apie 50 prekeivių, dar 20–30 dėvėtais rūbais, daržovėmis, kitomis prekėmis. Tačiau jų prekeiviams darbo sąlygos – nepavydėtinos. Už 6 kv. m plotą šiltuoju metų laiku kasdien jie pakloja po 2,35 Eur. Vadinasi, metams jiems darbo vieta atsieina apie 600 Eur. Tačiau dar gegužę prekeiviai su „Bangos“ korespondente pasidalijo jų kasdieniais vargais ir rūpesčiais. „Nebėra sveikatos. Kamuoja kojų, nugaros skausmai. Kiekvieną rytą vakarą turime susidėti ir išsikrauti prekes. Tampome kone po 10 didžiulių maišų, sveriančių iki 100 kg. Ištrauktos prekės praranda prekinę išvaizdą. Žiemą brendame per sniegą, tamsoje dėliojame prekes. Pavargome, kentėti nebegalime“, – pasipiktinusios „Bangai“ pasakojo kelias dešimtis metų prekiaujančios moterys.

Kreipėsi į merą

Dar praėjusiais metais prekeiviai savo vargus išsakė ir viltis dėjo į turguje prekiaujančią Tarybos narę Birutą Alšauskienę. Ši kreipėsi į Savivaldybės atstovus. „Tuomet atėjo, pažiūrėjo, pažadėjo, bet netesėjo“, – šių metų gegužę prisiminė prekybininkai. Jie rankų nenuleido ir vėl B. Alšauskienę delegavo minti valdžios atstovų slenksčius. Ji prekybininkų vargus išsakė merui Vaclovui Dačkauskui, jam pateikė 19 prekeivių pasirašytą prašymą gerinti darbo sąlygas. Savivaldybėje birželį jau du kartus vyko pasitarimas dėl Gargždų turgaus veiklos. Tiesa, kai kurie prekybininkai „Bangai“ skundėsi pasigendantys turgaus direktorės Danutės Jonikaitės iniciatyvos. „Padarytų bent vieną susirinkimą: išklausytų, pasitartume. Ji neklausia, ko mums reikia. Per ketverius metus ją gal tris kartus mačiau“, – pečiais gūžčiojo viena prekeivė. Tačiau žurnalistę turgaus vadovė užtikrino, kad kasdien turgų praeina po 10–20 kartų, o diskusijoms su prekybininkais skiria 1–2 valandas per dieną.

Apsauginės žaliuzės gerintų sąlygas

Labiausiai prekeiviai viliasi, kad bus įrengtos apsauginės nuleidžiamos ir užrakinamos žaliuzės. Jų dėka prekes būtų galima palikti darbo vietose, nebereikėtų tempti į netoliese esantį suvargusį sandėliuką. „Dviračio išrasti nereikia. Milijonų investuoti taip pat. Žmonės prašo elementarių dalykų“, – dar praėjusį antradienį pirmajame pasitarime kalbėjo V. Dačkauskas. Šį ketvirtadienį minėtos žaliuzės Savivaldybėje aptartos detaliau. Pasiūlyta prekeiviams suteikti galimybę išsimokėtinai įsirengti saugią ir tvarkingą darbo vietą. „Tarkime, jei žmogus investuoja į apsaugines žaliuzes tai nemokamai prekiauja dvejus metus“, – įvairius paramos variantus svarstė politikai. Turgaus valdybos narys Vytautas Čeledinas pastebėjo, kad derėtų su prekiautojais sudaryti sutartį, joje įtraukiant punktą, kad nelaimės atveju už prekes bus atsakingi jų savininkai. „Turime spręsti protingai. Kas atsakys, jei kils problemų su šiluminiais mazgais ir teks nenumatytai krano pagalba iškelti prekes? Ar kils gaisras?“ – argumentavo jis. Keletas prekeivių turguje jau yra įsirengę minėtas žaliuzes. Anot jų, vienos sekcijos įrengimas kainuoja apie 800 Eur. Vadinasi, 50 vietų įrengimas atsieitų 40 tūkst. Eur. Verta paminėti, kad turgus visuomet dirbo pelningai. Turgaus planuojamos šių metų pajamos – 100 tūkst. Eur. Išlaidos – per 93 tūkst. Eur. Remonto darbams numatyta išleisti 14,3 tūkst. Eur. 90 proc. turgaus akcijų priklauso Savivaldybei. Šių metų pelnas – daugiau kaip 4 tūkst. Eur. „Yra rezervinis fondas, tačiau visuomenei jo suma neskelbtina“, – ketvirtadienį pasitarime kalbėjo D. Jonikaitė. Tačiau „Bangai“ ji atskleidė, kad šis fondas siekia apie 50 tūkst. Eur. Atrodytų lėšų kaip ir būtų, tačiau džiaugtis anksti. „Galima planuoti papildomus apsauginių žaliuzių įrengimo darbus finansuoti iš sukauptų privalomo rezervo bei amortizacinių atskaitymų lėšų. Tačiau be akcininkų pritarimo galima skirti investicijai iki 5 proc. nuo bendrovės įstatinio kapitalo, t. y. iki 3 770 Eur“, – detalizavo turgaus valdybos pirmininkas Audrius Kampas. Įsiplieskusios diskusijos dėl Gargždų turgaus jaudino ir miesto šeimininką Saulių Bakšinskį. „Į linčo teismą“, – dar prieš pasitarimą žurnalistei leptelėjo jis. Pasiteiravus jo nuomonės, seniūnas ragino neapsiriboti vien turgaus vidumi. „Chaosas tarp „Maximos“ ir turgaus. Dėl eismo trukdymo skundžiasi P. Cvirkos gyventojai, garažų savininkai. Perspektyvoje turgus turi būti tvarkingas ir kitoje vietoje“, – kalbėjo jis ir pritarė, kad esamoje situacijoje reikia gerinti sąlygas prekeiviams.

Permainos – penas diskusijoms

„Turguje turi būti malonu tiek prekiauti, tiek pirkti. Gerinant turgaus prekeivių sąlygas, reikia nepamiršti, kad mūsų turgus yra miesto centre, todėl vaizdas turi būti estetiškas, turguje turi būti tvarkinga, reguliariai išvežamos šiukšlės, estetiškos išvaizdos kioskai, paviljonai. O dabar šiukšlynas ir bėgioja žiurkės. Klaiku“, – įsitikinęs meras. Jis ketvirtadienį priėmė Savivaldybės administracijos direktoriui teiktinus nutarimus. Ilgos diskusijos sugulė į septynis punktus.