Gargždų bendruomenė nenori tylaus parko

„Gargždų parkas yra ta vieta, kurią mūsų miestelyje labiausiai norisi ir reikia puoselėti. Gargžduose neišliko nei daug senosios architektūros, nei paveldo objektų. Turime puikų, istorinį parką, puošiamą Minijos kilpų – įspūdingą gamtos oazę beveik mieste. Daugelis parką mėgsta ir myli, todėl svajonės čia sukurti dar labiau reikalingą erdvę, kurioje veiklos atrastų ir jaunas, ir senas, o visa sutvarkyta erdvė taptų Gargždų simboliu, vizitine kortele ir pasididžiavimo objektu, yra pasiekiamos. Tereikia vietos politikų geranoriškumo,“ – sakė asociacijos „Gargždų bendruomenė“ pirmininkė Roma Litvinaitė-Paplauskienė.

Gargždiškiai jau juokauja, kad, paskelbus tyliąją zoną parke, prieš kiekvienas „Bangos“ varžybas futbolo fanai eis į savivaldybę prašyti leidimo skanduoti visoje Lietuvoje garsias mūsų futbolo komandos skanduotes, o mamos, kurios pavasarėjant vis dažniau į parke baigiamą įrengti vaikų žaidimų aikštelę atves vaikus, turės kontroliuoti mažųjų džiaugsmo skleidžiamus decibelus.

Kol daugelyje miestų savivalda su visuomene dar tebediskutuoja, kam reikalingos tyliosios zonos, kur jas geriausia įteisinti, o sostinė tyliosiomis zonomis paskelbė toli nuo miesto centro įsikūrusius gyvenamųjų namų mikrorajonus, Klaipėdos rajono politikai pasišovė „popierinės“ tylos apynasrį uždėti erdvei, kurią gargždiškiai kaip tik svajoja paversti gyva, šurmuliuojančia, dar labiau miestiečių lankoma ir puoselėjama erdve.

Kiti Gargždų bendruomenės nariai piktinasi, kad, pažeidžiant įstatymą, diskusijų su visuomene ir bendruomene beveik nebuvo.

„ Manome, kad sprendimą tarybai teikianti Darbo grupė nepaisė įstatymo prieš priimant sprendimą vykdyti viešus svarstymus. Nediskutuota su parko gretimybėse įsikūrusių Gargždų „Kranto“ mokyklos, Klaipėdos rajono sporto mokyklos, VšĮ „Gargždų futbolas“, darželio „Naminukas“, Gargždų krašto muziejus kolektyvais. Į darbo grupę dėl tyliųjų zonų nustatymo nebuvo pakviesti ir nedalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus ir Gargždų miesto bendruomenės nariai“, - sakė bendruomenės narys Vytautas Čeledinas.

Prieš porą metų mokslininkai įdėjo ne vieną dieną darbo, kol sukūrė geriausiai miestiečių poreikius atspindinčią Gargždų miesto parko vystymo galimybių studiją. Šios studijos idėjomis ir sprendimais tuomet džiaugėsi ne tik Gargždų bendruomenės nariai. Jiems 2011-aisiais pritarė ir politikai – už studijos patvirtinimą balsavo Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Ketvirtadienio tarybos posėdyje politikams siūlomas tyliosios zonos Gargždų parke nustatymo projektas prieštarauja tų pačių politikų priimtai ir palaimintai Galimybių studijai.

Jei politikai tokį sprendimą šią savaitę priimtų, gargždiškių svajonės parke vystyti vaikų žaidimo, lauko treniruoklių, masinių ir kamerinių renginių, slidinėjimo, viešųjų paplūdimių erdves ir siekis sutvarkyti parką išskiriant aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonas, memorialines erdves, susidurs su biurokratinėmis užkardomis. Net norint organizuoti tradicinius masinius sporto, pramogų renginius, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, leisti muziką, naudoti pirotechnines priemones, kurie skleidžia didesnį nei 50 decibelų triukšmą, kaskart reikės gauti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą.

Bendruomenė politikams siūlo nagrinėti kitas Gargždų miesto viešąsias teritorijas, kurios galėtų būti numatytos kaip tyliosios viešosios zonos.