Garbių palaikų kelionė: iš garažo į Jono kalnelį

"Pagaliau palaikai bus perkelti į tam tinkamą vietą, nes dabar jie tiesiog dūla Klaipėdos universiteto teritorijoje esančiame garaže. O tai nedovanotina. Stengiamės, kad iki miesto 760 Klaipėdos gimtadienio viskas būtų sutvarkyta kaip ir pridera", - sakė Jurgis Aušra, kuris rūpinasi ne tik Švento Jono bažnyčios atstatymo reikalais, bet ir tinkamu buvusio konditerijos fabriko teritorijoje rastų palaikų perlaidojimu.

J. Aušra sakė ilgai ieškojęs vietos, kur būtų galima deramai priglausti 172 antropologiškai patvirtintų palaikų laikymo vietą iki tol, kol bus atstatyta Švento Jono bažnyčia.

 PAGARBA. Istorikai mano, kad tarp 172 antropologiškai patvirtintų palaikų gali būti itin iškilių Klaipėdos krašto asmenybių, vertų išskirtinės pagarbos.

Galutinė šių palaikų amžino atilsio vieta yra numatyta specialioje kriptoje, kuri turėtų būti įrengta prie Šv. Jono bažnyčios bokšto. Tačiau, kadangi iki šiol nėra žinoma, kada gali prasidėti šios bažnyčios atstatymo darbai, buvo nuspręsta įrengti tinkamą tam vietą Jono kalnelio požemiuose.

"Po Jono kalneliu esančioje poternoje įrengėme specialią patalpą, Klaipėdos savivaldybė skyrė lėšų, tad suvirinome tinkamas duris ir čia kauleliai bus saugomi po keliais užraktais, kad niekas nedrumstų jiems ramybės. Be to, paprašiau "Jono namų" statytojų, jog jie pasirūpintų, kad palaikams būtų paruošti tinkami karsteliai, nes dabar jie tiesiog sudėti į kartonines dėžes", - pasakojo J. Aušra.

Pasak jo, šis palaikų pervežimas bus tylus, be jokių ceremonijų.

"Kadangi ši vieta tik laikina, nereikia jokios pompastikos", - svarstė J. Aušra ir tik užsiminė, kad palaikų pervežimas planuojamas liepos pabaigoje.

Saldainių fabrikas - ant kapų

Ilgus amžius ramiai gulėję, manoma, XVI-XVII amžių Klaipėdos krašto gyventojų palaikai buvo atrasti prieš šešetą metų buvusio saldainių fabriko teritorijoje pradėjus archeologinius kasinėjimus.

Po to ne kartą viešai kilo diskusijų, ar tą vietą galima vadinti kapaviete - esą palaidojimai tik rodo ankstyvąsias (iki XVII-XVIII a.) laidojimo prie bažnyčių ir bažnyčiose tradicijas. Ypač kapavietės šleifas nepatiko privatininkams, kurie vietoje saldainių fabriko Turgaus g. 37 pradėjo statyti apartamentus. Beje, prieš penkerius metus pradėtos statybos kuriam laikui buvo užšaldytos, o dabar vėl atgaivintos. Tačiau projekto vystytojai kratosi buvusio "Jono namų" pavadinimo, nes esą jis turi negerą šleifą.

VIETA. Archeologiniai tyrimai parodė, kad saldainių fabrikas buvo pastatytas kaip tik toje vietoje, kur yra stovėjęs vienas pirmųjų Jono bažnyčios pastatų. Dabar čia dygsta gyvenamieji namai.

"Bet kokiu atveju aš negaliu įsivaizduoti, kas gali kada nors gyventi tokioje vietoje, kur kažkada buvo laidojami žmonės. Ši vieta tiktų nebent laidojimo namams įrengti", - savo nuomonę išsakė J. Aušra.

Archeologiniai tyrimai parodė, kad saldainių fabrikas buvo pastatytas kaip tik toje vietoje, kur yra stovėjęs vienas pirmųjų Jono bažnyčios pastatų. Teritorijos tyrimams vadovavusio dr. Gintauto Zabielos žiniomis, Šv. Jono bažnyčia toje vietoje buvo statyta maždaug XVI amžiaus antroje pusėje ir išstovėjo iki XVII amžiaus pabaigos, kol buvo pradėti statyti gynybiniai įtvirtinimai - dabartinis Jono kalnelis. Bažnyčia tuomet buvo demontuota ir perkelta kiek į šoną, kad nekliudytų.

TYLIAI. Palaikų pervežimas į Jono kalnelio požemius bus be jokių ceremonijų. "Ši vieta tik laikina, nereikia jokios pompastikos", - sako Jurgis Aušra.

"Mano žiniomis, tuo metu į Jono bažnyčią laidoti iškilias asmenybes vežė ir iš aplinkinių teritorijų - nuo pat Nemuno deltos iki Kretingos. Bažnytinėse knygose yra išlikę sąrašai, kas čia buvo palaidoti. Čia amžino atilsio atgulė ne tik visas Klaipėdos elitas, bet ir tuomečio didžiojo valsčiaus iškiliausios asmenybės, kunigai, tarp jų dvasininkas, vokiečių-lietuvių kalbų žodyno sudarytojas, giesmių kūrėjas Fridrikas Pretorijus (vyresnysis), taip pat galėjo būti palaidotas poeto Simono Dacho tėvas, lietuvių raštijos pradininko, Biblijos vertėjo, istoriko Jono Bretkūno dukra. Taip pat buvusi bažnyčia priglaudė pulkininko Christiano Ludvigo von Kalksteino kūną - šis žmogus pasipriešino Prūsijos kunigaikščio valdžiai ir vadovavo ginkluotam sukilimui. Paskutiniai laidojimai vyko XVII amžiaus pabaigoje", - vardijo istorikas Dainius Elertas.

Pasak jo, akivaizdu, kad kai kurių asmenybių palaikai yra verti išskirtinio perlaidojimo ir bent jau atminimo lentelių, kieno kūnas čia ilsisi. Tačiau niekas negali pasakyti, ar kada nors bus identifikuota, kur yra kieno kaulai.

LAIKINAS PRIEGLBOSTIS. Kol nebus atstatyta Šv. Jono bažnyčia, kurioje ir turėtų amžinojo poilsio atgulti rasti palaikai, juos priglaus Jono kalnelio požemiai. Redakcijos archyvo nuotr.

"Todėl ir turi būti kiekvieni palaikai tinkamai identifikuoti, sunumeruoti, nes dabar jie buvo laikomi kartoninėse dėžėse, kurios nuo drėgmės subliuško..." - apgailestavo D. Elertas.

Mįslingi radiniai?

G. Zabiela patikino, kad iškasus palaikus jie visi buvo kruopščiai suregistruoti ir sudėti į atskiras dėžutes. Tiesa, archeologiniai tyrinėjimai rodė, kad būta 182 kapaviečių, o atlikus antropologinius tyrimus paaiškėjo, jog buvo atkasti 172 žmonių palaikai. Tarp jų rasta ir vaikų, todėl manoma, kad po bažnyčios grindimis amžino poilsio atguldavo kilmingos šeimos.

"Toks skaičių neatitikimas rodo, kad kapavietės buvo suardytos. Atrasti kaulai buvo vandenyje, tą vietą teko net numelioruoti, kad galėtumėme palaikus iškelti. Todėl dabartinės jų laikymo sąlygos tikrai nebuvo prastos - kaulai tiesiog išdžiūvo. Tačiau, žinoma, labai džiugu, kad atsirado vieta, kur bus tinkamesnės sąlygos jiems laikyti. O jei ateityje iškils būtinybė tiksliai identifikuoti, kur kieno palaikai, tai bus galima atlikti. Nors, reikia pripažinti, kad tam gali prireikti nemažai laiko ir dar daugiau lėšų", - pasakojo G. Zabiela.

D. Elerto nuomone, palaikų identifikavimo klausimas greičiausiai pajudėtų, jei to pageidautų Jono bažnyčioje laidotų žmonių palikuonys.

"Užsienyje gyvena Jono Bretkūno giminaičiai, yra tekę su jais bendrauti, tačiau dar iki tol, kol buvo atkasti šie palaikai. Yra ir Lietuvoje gyvenančių ten palaidotų žymių žmonių palikuonių, beje, ir Klaipėdoje, bet nenorėčiau atskleisti jų pavardžių", - mįslingai kalbėjo D. Elertas.

Dar liko žemėje

Jis patikino, kad toli gražu ne visi palaikai buvo iškelti, mat esą archeologai tyrinėjo toli gražu ne visą Jono bažnyčios teritoriją.

"Iškasinėta buvo tik bokšto ir vidurinė bažnyčios dalis, tačiau ta vieta, kur stovėjo altorius, liko nepaliesta, o pagal anų laikų tradicijas prie altoriaus ir laidodavo pačias iškiliausias asmenybes", - pastebėjo D. Elertas.

Be kita ko, jis stebėjosi, kodėl iki šiol tylima, kad esą archeologai rado ne tik kaulus, bet ir įkapių liekanas, vardinius žiedus. Tačiau G. Zabiela tokius teiginius paneigė.

"Viskas, ką radome, yra saugoma Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, tačiau daugiausia tai architektūrinės bažnyčios detalės", - patikino G. Zabiela.

"Kaulus laikėme padoriai"

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė pasidžiaugė, kad pagaliau palaikams rasta tinkamesnė vieta nei universiteto pagalbinės patalpos. Be to, istorikė patikino, kad visus tuos šešerius metus palaikai buvo saugomi padoriai.

"Žinoma, labai gaila, jog prireikė tiek metų, kad atsirastų tinkamesnė vieta. Juolab kad prieš keletą mėnesių, kuomet buvo pradėti griauti seni universiteto pastatai, kaulus vėl teko perkelti į kitas patalpas. Nenorėčiau detalizuoti, kokios tai patalpos, tačiau parinkome tokią vietą, kur nevaikšto žmonės. Juk negalėjome dėžių sudėti tiesiog auditorijoje. Tačiau galiu patikinti, kad visi palaikai buvo laikomi tvarkingai, kiekvieni - atskiroje dėžutėje, o ne šiukšlių maišuose, kaip kartais bandoma pateikti", - pasakojo S. Pocytė.

Nors amžinos poilsio vietos iki šiol nerandantys iškilių Klaipėdos krašto asmenų palaikai vis dar kelia įvairių diskusijų, ir archeologai, ir istorikai džiaugiasi, kad jie pagaliau sugrįš arčiau tos vietos, iš kur buvo iškasti.