Per pirmą šių metų ketvirtį Uosto direkcija planavo investicijoms panaudoti 43 mln. Lt, o panaudos apie 30 mln. Lt. Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorės Romos Mušeckienės, Danijos kompanija "Rohde Nielsen", atlikusi laivybos kanalo tobulinimo darbus, iki šiol vis dar nepasiima pinigų.
Sutartinė kanalo tobulinimo kaina - 20,7 mln. Lt, darbai turėjo būti atlikti per 120 jiems dirbti tinkamų dienų. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų šis terminas buvo pratęstas iki 169 dienų. Iš 12 barų darbai atlikti aštuoniuose, du barai dar nepriimti, o vienas ties 96 krantine, kuria naudojasi LKAB "Klaipėdos Smeltė", dar nepradėtas.
2012 metų kovą statybos darbų uoste atlikta už beveik 9 mln. Lt. Darbus atlikti laiku trukdo ir prastos meteorologinės sąlygos. 8-9 krantinių, kuriomis naudojasi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), rekonstrukcijos darbai turėjo būti baigti šiemet balandžio 1 d., tačiau dėl meteorologinių ir kitų sąlygų darbų atlikimo terminas pratęstas iki liepos 15 d. Jūrų krovinių kompanijos "Bega" pirso statybos darbų atlikimas pratęstas iki liepos 2 d.
Balandį prasidės didieji laivybos kanalo gilinimo darbai, kuriuos atliks konkursą laimėjusi Nyderlandų kompanija "Van Oord". Uosto direkcija olandams iš 13 jau įteikė 3 technines užduotis, artimiausiu metu bus įteiktos dar 4 užduotys. Taigi kanalą bus galima gilinti iki pat keleivių ir krovinių terminalo.
Kovą Uosto direkcija surinko 11,8 mln. Lt uosto rinkliavų, t. y. 250 tūkst. Lt mažiau nei pernai kovą. Pirmą ketvirtį pajamos iš uosto rinkliavų sudarė 33,1 mln. Lt, t. y. 3,2 mln. Lt mažiau nei 2011-aisiais per tą patį laikotarpį. Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyr. finansininko Martyno Armonaičio manymu, situacija pavasarį turėtų gerėti.
Pelno klausimas
Kiek Uosto direkcija galės pernai uždirbto pelno panaudoti investicijoms, priklausys nuo Vyriausybės sprendimo. Neseniai vykusiame Transporto ir tranzito komisijos, kuriai vadovauja premjeras Andrius Kubilius, posėdyje daug kalbėta apie uosto plėtros perspektyvas ir Uosto direkcijos investicijų planus. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, premjeras mato, jog būtų rizikinga paimti dalį pelno - 34 mln. Lt, nes pačiai valstybei labiau apsimokėtų jį palikti Uosto direkcijos dispozicijoje, idant ji galėtų investuoti, nes naujos investicijos generuoja naujus mokesčius ir pačiai valstybei.
Pelno paėmimo klausimą po to, kai jis bus aptartas įvairiose ministerijose, minėta komisija dar kartą svarstys gegužę. Klaipėdos uosto vadovas sako, jog yra tam tikra tikimybė, kad pelno dalis nebus paimama valstybės reikmėms, o palikta uosto investiciniams projektams vykdyti.
"34 mln. Lt atidavimas iš esmės nėra mus žudantis dalykas, bet tokiu atveju galėtume pasiskolinti tik 180 mln. Lt, tačiau mums reikia daugiau norint įgyvendinti numatytus projektus. Jeigu nepaimtų dalies mūsų pelno, skolinimosi limitas išaugtų iki 332 mln. Lt", - sakė E. Gentvilas.
Rašyti komentarą