Europinė parama verčia skolintis

Tik 4 savivaldybės, pasak ministerijos, tam nesiskolino nė cento, nes stengiasi gyventi pagal galimybes. O yra ir tokių, kurių visos skolos paimtos būtent europiniams projektams įgyvendinti. Griebiami ne tik svarbūs, bet ir niekiniai projektai, nes gyvenama pagal principą: jei duoda, tai griebk. Nesvarbu, kad reikės primokėti.

Apeina įstatymus

Finansų ministerija skelbia, kad didžiausią skolą yra sukaupęs Vilnius - 637,7 mln. litų. Tai sudaro 112,9 proc. planuojamų metinių sostinės pajamų. Tačiau realybė yra dar baisesnė. Pasak Finansų ministerijos atstovo Vytauto Lenkučio, tai yra tik Vilniaus skolos kredito įstaigoms. Bendra sostinės skola su įsiskolinimais už prekes, paslaugas, darbus rangovams viršija 1,2 mlrd. litų.

Įdomu tai, kad įstatymuose palikta spraga. Nors ir numatyta tam tikra riba, iki kurios galima skolintis, tačiau, pavyzdžiui, skola laikomi tik savivaldybių įsipareigojimai kredito įstaigoms. O kitiems kreditoriams jos neretai būna skolingos net daugiau nei bankams. Taip pat savivaldybių skolomis nelaikomos savivaldybių įmonių skolos, todėl gudraujama ir skolinamasi būtent įmonių vardu. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė dar vasarą leido bendrovei Vilniaus vystymo kompanijai imti 58 mln. litų paskolą požeminei automobilių stovėjimo aikštelei statyti bei savivaldybės pastatui anksčiau lizingo sutartyje numatyto laiko išpirkti.

Anot Finansų ministerijos, tik Anykščių, Pasvalio, Trakų rajonų bei Neringos savivaldybės nėra pasiskolinusios ES projektams.

Tuo metu Alytaus miesto skola yra 44 mln. litų - 65,1 proc. savivaldybės planuojamų metinių pajamų. Visą šią skolą sudaro paskolos ES projektams kofinansuoti. Tokia pat situacija yra ir Kaišiadorių, Šakių rajonų bei Pagėgių savivaldybėse.

Kaip atrodo pajūris?

Finansų ministerijos duomenimis, uostamiesčio savivaldybė spalį buvo pasiskolinusi 93,6 mln. litų - 42 proc. nuo patvirtintų metinių pajamų. 52,3 mln. litų iš šios sumos buvo pasiskolinta ES projektams.

Pasak savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, Klaipėdai teko skolintis, kad įdėtų savo indėlį į arenos statybas, daugelio mokyklų bei darželių renovaciją, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus patalpų remontą, vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą, Poilsio parko sutvarkymą, piliavietės tvarkymo projektą. Iš europinių ir skolintų pinigų tvarkytos ir J. Janonio bei Joniškės gatvės, vykdyti kiti įvairūs projektai.

Klaipėdos rajono savivaldybės skolos siekia 28,4 mln. litų (51,7 proc. metinių pajamų). Didžioji dalis skolos - būtent ES projektams finansuoti (21,1 mln. litų).

Kretingos rajono savivaldybė ES projektams yra skyrusi beveik pusę pasiskolintos sumos - 9,2 iš 20,8 mln. litų, kurie sudaro 49,6 proc. metinių pajamų.

Palangos savivaldybės kuprą slegia 8,5 mln. litų dydžio paskola (22,1 proc. metinių pajamų). Pusė sumos skirta ES projektams kofinansuoti.

Visas tris šias Vakarų Lietuvos savivaldybes yra perspjovęs Šilutės rajonas, įsiskolinęs 31,6 mln. litų (67,5 proc. metinių pajamų). Tiesa, ES projektams įgyvendinti Šilutės valdžia skolinosi tik 7,8 mln. litų.

Keistas Vyriausybės požiūris

Nė vieno lito ES paramai įsisavinti nesiskolinusios Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis stebisi, kad Vyriausybė tiesiog skatina savivaldybes skolintis, o ne elgiasi atvirkščiai.

"Mums labai liūdna, kad nebeskatinamos tos savivaldybės, kurios neprasiskolina, kurios grąžina į valstybės biudžetą nepanaudotas lėšas, kaip darome mes. Netgi daroma atvirkščiai - padengiamos prasiskolinusių savivaldybių skolos. Dabar jau ir kai kurie mūsų Tarybos nariai svarsto, kad gal elgiamės neteisingai nesiskolindami. Man sako: skolinkimės, investuokime į infrastruktūrą, statykime sūpynes, socialinius būstus ar dar kažką, o valstybė vis tiek padengs mūsų skolas", - atskleidė meras.

D. Jasaitis stebisi savivaldybėmis, kurios skolinasi ES projektams kofinansuoti. Pasak jo, jei imama paskola, tarkime, dešimčiai metų, palūkanų per tą laikotarpį sumokama net daugiau, nei gaunama iš Briuselio. Tai kokia tada čia "parama"?

"Tačiau Vilnius praskolintas, bet tą patį merą vis tiek renka. Žmonės sako: praskolintas miestas, bet infrastruktūra padaryta. O pas mane ateina rinkėjai ir priekaištauja, kad nesielgiame taip pat. Tačiau mes laikomės pozicijos, kad darbus reikia daryti pagal savo kišenę, nors, aišku, per rinkimus dėl to nukentėsime. Mes ir ES projektus įgyvendiname, tačiau tik tuos, kurie atneš naudą ir kuriems turime pinigų. Juk jei namuose neturiu pinigų, kad ir kaip norėčiau nueiti į spektaklį, pirmiausiai pamaitinu šeimą. Taip ir savivaldybėje: pirmiausiai reikia, kad visi gautų atlyginimus, kad mokiniai galėtų mokytis ir taip toliau. Ir tik tada žiūrime, ar lieka pinigų. Kitais metais reikės priimti labai skaudų sprendimą - uždaryti mokyklą Juodkrantėje, nes savivaldybė jos nebegali išlaikyti. Bet juk ir šeimoje jei nebegali nusamdyti privačiai 10 mokytojų, tai neini į banką paskolos, o geriau atsisakai kokio nors mokytojo.

Nežinau, kur nueisime su tokiu požiūriu, koks yra dabar. Štai kai kurios savivaldybės suplanuoja 20-30 procentų didesnes pajamas, nei gavo praėjusiais metais, ir visas išdalija. Neapsidraudžia, kad prognozės gali nepasitvirtinti, nepasilieka pinigų ir nenumatytiems atvejams - nelaimėms, ekstra projektams ir taip toliau. Taip mes ir nugrimztame. Juk šeimoje negali suplanuoti didesnių išlaidų, nei yra pajamos, vien tikėdamasis, kad rytoj direktorius bus geros nuotaikos ir duos tau premiją", - piktinosi Neringos meras.

Jį stebina ir faktas, kad savivaldybės skolinasi ne tik būtiniausiems ES finansuojamiems projektams, bet ir bevertėms studijoms, vizijoms, strategijoms. Taip pat D. Jasaitį stebina ir požiūris, kad ES parama yra absoliutus gėris, kurį reikia griebti, jei tik duoda.

"Labai daug pinigų išleidžiama ir projektams, kuriuos ES finansuoja 100 procentų, todėl reikia labai gerai apskaičiuoti, ar tą paramą reikia imti. Štai ir pas mus buvo atvejis, kai įstaigai, kurios nenoriu minėti, gavome ES paramą. Iki ES paramos panaudojimo jos išlaikymas per metus kainuodavo 130 tūkstančių litų, o dabar - jau pusę milijono litų. Nes kažkas neperskaitė, kad už paramą įsipareigojame 5 metus išlaikyti sukurtas naujas darbo vietas. O kam tų vietų reikia, jei klientų nepadaugėjo? Nauji darbuotojai gauna algą už tai, kad sėdi darbe. Lygiai taip pat atsitinka, kai gauname pinigų tarybų salėms įrengti. Už ES pinigus priperkame balsavimo įrangos. Jai prižiūrėti reikia daugiau specialistų, o pasirodo, kad ir be to buvo galima kuo puikiausiai apsieiti", - dėstė D. Jasaitis.

Gyvena pagal kišenę

Ukmergės rajono meras Vydas Paknys tvirtino, kad savivaldybė stengiasi gyventi pagal galimybes, todėl ES projektams nesiskolina.

"Žiūrime, kad projektai nebūtų pradėti, jei yra galimybė, kad jam neužteks pinigų", - lakoniškai paaiškino V. Paknys.

Trakų rajono meras Vytautas Zalieckas prisiminė, kad dar neseniai buvo 6 savivaldybės, nesiskolinančios ES projektams, o dabar liko 4.

"Mes stengiamės likti tarp jų. Mes ES projektus mokame sudėlioti. Kol nebaigtas vienas, nepradedame kito projekto. Pas mus labai gerai išplėtotas strateginis planavimas. O yra daugybė savivaldybių, kurias ES parama paklupdė ant kelių, nes buvo griebiami visi projektai iš eilės. Projektus reikia atsirinkti. Be to, reikia prisiminti, kad už ES pinigus pastačius kokį objektą, reikės lėšų jo veiklai palaikyti, ir apskaičiuoti, ar tai savivaldybei nebus per didelė našta", - sakė V. Zalieckas.

O štai Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas tvirtino, kad Finansų ministerija įvėlė klaidą - Pasvalys yra pasiskolinęs pinigų ES projektams.

"Mes iš bankų esame apie 11 milijonų litų pasiskolinę. Dalimi tų pinigų prisidedama prie ES projektų, pavyzdžiui, prie miesto centro tvarkymo. Nėra kitos išeities, nes su savais pinigais tikrai negalėtume vykdyti ES projektų", - tvirtino G. Gegužinskas.

Skolinosi, skolinasi ir skolinsis

Net 44 mln. litų ES paramai panaudoti pasiskolinusio Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas labai supyko paklaustas, kodėl savivaldybė taip elgiasi.

"Jei yra duodami pinigai kažkam įvykdyti, tai reikia imti. Visas pasaulis gyvena skoloje. Jei lietuvių mentalitetas to nesuvokia - tai jų problema. Mano mentalitetas yra kitoks. Visas pasaulis prasiskolinęs, Amerika prasiskolinusi. Tai ką, mes kvailesni už amerikonus? Jei yra projektas, o nėra pinigų, lieka tik skolintis. O gal galite pasiūlyti ką nors kita? Manęs visai nedomina, kad kitos savivaldybės nesiskolina. Mane domina tik Alytus, nes aš - jo meras. Ir vadovaujuosi pasauline praktika. Mes neviršijame skolos limito, tik baigiame jį pasiekti. Nežinau, ar su savivaldybės įmonių skolomis limitas būtų viršytas. Aš įmonėmis nesidomiu, nes nesu už jas atsakingas. O savivaldybė, jei tik tai reikalinga miestui, skolinasi. Tą mes darėme, darome ir darysime. Bent jau kol aš esu meras", - tvirtino J. Krasnickas.