Į valstybės biudžetą pervedant 50 proc. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pelno, sumažėtų jo skolinimosi galimybės ir limitas, dėl to nebūtų realizuota uosto investicijų programa, teigia jo generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
"Aš nenoriu (kad būtų palikta 50 proc. pelno uostui - ELTA), tiesiog reikia. Problema yra ne tie 34 mln. (50 proc. uosto pelno - ELTA), kuriuos iš mūsų paimtų į valstybės biudžetą. Sumažinus mūsų lėšas, sumažėja mūsų skolinimosi galimybės arba skolinimosi limitas (...), uosto direkcija skolinosi, skolinsis, tačiau investicijų programa ir investicijų poreikis yra toks didelis, kad ateina tam tikras limitas, už kurio nebegali skolintis, todėl paėmus pelno dalį iš mūsų valstybės reikmėms, sumažėja mūsų skolinimosi galimybės", - ketvirtadienį po Transporto ir tranzito komisijos posėdžio žurnalistams sakė jis.
E. Gentvilo teigimu, 50 proc. Klaipėdos jūrų uosto uždirbamo pelno atiduodant į valstybės biudžetą, bus galima pasiskolinti tik 182 mln. litų, priešingu atveju - 330 mln. litų.
"Maždaug tiek (330 mln. litų - ELTA), kiek reikėtų visai investicijų programai realizuoti", - pažymėjo jis.
E. Gentvilas pabrėžė nenorįs priešpriešinti Klaipėdos uosto direkcijos valstybei ir tikisi, kad kompromisas tarp jų bus rastas.
"Ne 50 proc. pelno, o tikrai mažesnė dalis pelno, jeigu būtų paimta, tai būtų pakankamas šansas uosto direkcijai pasiskolinti pinigų tiek, kad galėtų užtikrinti investicijų programos realizavimą ir pinigų grąžinimą į valstybės biudžetą kitais kanalais, per kitus šaltinius (...). Paėmus visus 50 proc. (...), tada prasideda įmokų į biudžetą kritimas. Pati valstybė save nuskriaustų", - sakė jis.
Uosto generalinis direktorius pasakyti, kokia pelno dalis, pervedama į valstybės biudžetą, jį tenkintų, pasakyti kol kas negalėjo.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pažymėjo, jog reikia surasti tokį kompromisą, kuris tenkintų abi puses.
"Buvo konstatuota iš uosto direkcijos pusės, iš krovos kompanijų pusės, kad pervedimas lėšų į valstybės biudžetą 50 proc. pelno iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto galėtų sutrikdyti kai kurias investicijas, todėl reikalinga ieškoti protingų sprendimų, kad ir valstybės biudžetas nenukentėtų, bet kartu ir kad nesustotų svarbiausios strateginės investicijos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, kurios duoda tolesnį ekonomikos augimą ir leidžia Klaipėdos uostui išlikti konkurencingam tarp kitų Baltijos valstybių uostų", - žurnalistams sakė jis.
Vėliau jis išsakė ir aiškią savo poziciją šiuo klausimu.
"Galima ieškoti kompromisinio sprendimo, bet, būdamas susisiekimo ministru, aš esu suinteresuotas, kad kuo daugiau lėšų liktų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir būtų investuojama į infrastruktūrą", - sakė susisiekimo ministras.
E. Masiulis taip pat priminė, kad Klaipėdos jūrų uosto investicijų planas yra patvirtintas.
"Investicijos pirmiausiai yra skiriamos tikslingai į tuos konkrečius infrastruktūrinius objektus, kurie atneša greičiausią ekonominį efektą ir pelną. Svarbiausios, artimiausios investicijos, kurios laukia - uosto kanalo gilinimas iki 14,5 metro tam, kad galėtų atplaukti didesni laivai ir atnešti daugiau naudos tiek uostui, tiek valstybės ekonomikai", - teigė jis.
Kitomis prioritetinėmis investicijomis jis įvardijo pasirengimą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai, taip pat Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybą. Finansavimo visiems uosto plėtros darbams variantą, ministro teigimu, galima pasirinkti iš trijų šaltinių.
"Finansavimo šaltiniai yra ES lėšos, Klaipėdos uosto surinktos pajamos ir investicinės lėšos bei skolinamos lėšos", - išvardijo jis.
E. Masiulio teigimu, skolinimosi, kaip finansavimo šaltinio, bijoti nereikėtų, jeigu tik pasiskolinti pinigai bus investuojami tikslingai, o rizika - pamatuota.
"Skolinimasis kaip toks dalykas nėra blogas. Šiuo atveju, jeigu yra skolinamasi ir tie pinigai paskui yra labai tikslingai investuojami ir jie generuoja naujas pajamas uostui ir valstybei, toks skolinimasis yra pateisinamas", - sakė E. Masiulis.
Rašyti komentarą