Dviratininkai ar augalai? O gal gali tilpti visi?

"Mes kaip tik stengiamės, kad net gamtos rezervatai, kuriuose yra taikomas pats griežčiausias apsaugos režimas, būtų pasiekiami žmonėms. Net takus įrengiame. O čia kalbama apie sodą, kur bet kurį augalą galima perkelti į kitą vietą. Juk šiais laikais net didžiausią medį galima persodinti be jokios žalos jam. O dviratis - pati taikiausia transporto priemonė, ką ji blogo gali padaryti sodui?", - KU Botanikos sodo vadovybės teiginiais, esą nutiesus dviračių taką per sodo teritoriją bus sunaikinti ten augantys kolekciniai augalai, stebėjosi Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijos direktorius Mindaugas Balčiūnas.

Pasak jo, Žagarėje net pavyko sutarti, kad dviračių takas būtų nutiestas pasienio ruože ir nė viena institucija tam nesipriešino.

"Panašu, kad tai tik principai", - šitaip uostamiestyje susidariusią situaciją vertina M. Balčiūnas.

Nenori svetimkūnio

Nors apie Danės slėnio teritorijoje tiesiamą dviračių ir pėsčiųjų taką jau kalbama kone penkerius metus, prasidėjus darbams sukilo Botanikos sodo vadovybė - viešai piktinamasi, esą šis takas pakenks kolekciniams augalams, mat dalį jų teks persodinti į kitą vietą.

Botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė neslepia, kad iki pat paskutinės akimirkos sodo bendruomenė puoselėjo viltis, kad minties tiesti dviračių taką per sodo teritoriją bus atsisakyta, tačiau kai paruošiamuosius darbus atliekanti technika atriedėjo iki pat sodo tvoros, pradėta skambinti pavojaus varpais, net imta organizuoti piketus, kad būtų sustabdyta invazija į sodo teritoriją.

Direktorę labiausiai baugina tai, kaip bus sudarkyta įstaigos aplinka, kol takas bus nutiestas.

"Jūs pasižiūrėkite, kokius "katlavanus" jie išrausia ir kokiu spinduliu išdarko teritoriją. Be to, keista yra tai, jog norima nutiesti labai platų, net 6 metrų pločio, taką, o dar apšvietimą įrengs, tvorą tvers - įsivaizduojate, kokį gabalą teritorijos iš mūsų atims? Ir tas svetimkūnis padalins sodo teritoriją į dvi dalis. Žodžiu, tai, ką mes puoselėjome 20 metų, sunaikins nutiesdami per vidurį plentą. Jei aš dabar sugalvočiau per jūsų kolektyvinį sodą vaikščioti ir dar takelį plytelėmis išsikločiau, tikriausiai, irgi nekaip jaustumėtės?" - emocionaliai savo išgyvenimus dėl vykdomo projekto perteikė O. R. Žadeikienė.

Ji tiksliai negalėjo atsakyti, kiek augalų gali tekti persodinti, nes, pasak jos, iki šiol niekas dar nepažymėjo linijų, kur tiksliai tas takas drieksis. Tačiau esą jau ir taip aišku, kad gali tekti atsisveikinti su kai kuriais didžiuliais medžiais, gali tekti nugriauti pavėsinę, tiltelį.

"O kas bus, kai tą taką nuties ir visi čia pradės važinėti? Juk skins augalus ir vešis namo. Arba dar geriau - tapsime šunų pasivaikščiojimo alėja", - pesimistinę ateitį atsiradus dviračio tako kaimynystei mato O. R. Žadeikienė.

"Laikas atverti rezervatus"

Tokia pozicija verčia iš koto Klaipėdos savivaldybės atstovus.

ATVIRI. Klaipėdos universiteto Botanikos sodo bendruomenė nesutinka, kad jie yra atsitvėrę nuo žmonių tarsi rezervatas - esą visi kas tik nori gali apžiūrėti augalų kolekcijas, net ir tuomet, kai oficialiai sodas lankytojų nepriima.

"Tikiu, kad šis dviračių takas kaip tik suteiks galimybę kuo daugiau žmonių atvykti į sodą nei padarys žalos. Juk laikas atverti visus rezervatus, juolab esančius mieste - lankytojams", - bandė paakinti sodo darbuotojus neužsitverti nuo žmonių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

Iš tiesų Botanikos sodas negali pasigirti didžiuliais lankytojų srautais. 9,3 ha teritoriją užimantį sodą per metus aplanko daugiau kaip 6 tūkst. lankytojų. Palyginti - Šiaulių universiteto Botanikos sodas skelbia, kad jie per metus sulaukia daugiau nei 12 tūkst. lankytojų, o jų teritorija mažesnė - 6,45 ha. Vilniaus universiteto Botanikos sodas per metus sulaukia per 65 tūkst. lankytojų, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas - per 50 tūkst. lankytojų, tiesa, jų teritorijos keliskart didesnės.

Tačiau O. R. Žadeikienė nenori sutikti, kad jie yra atsitvėrę nuo žmonių. Esą kas nori, turi visas galimybes apžiūrėti augalus.

Įėjimas į botanikos sodą yra mokamas, oficialiai skelbiama, kad darbo dienomis jį galima lankyti iki 16.30 val, šeštadieniais - iki 15 val., o sekmadieniais - nedirba.

"Juk yra varteliai. Net sekmadieniais, kai nedirbame, viena pusė vartelių yra pravira ir budi sargas, tad norinčius pasivaikščioti įleidžia. Negi būtina apvalią parą zuiti po tą sodą?" - stebėjosi O. R. Žadeikienė, tačiau čia pat užsiminė, kad dar labai daug yra klaipėdiečių, kurie iš viso nežino apie šio sodo egzistavimą.

Atsitvers nuo žvėrių ir žmonių?

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas tik priminė, kad pėsčiųjų ir dviračių tako techninis projektas buvo suderintas su visomis institucijomis. Taip pat ir su Klaipėdos universitetu, tad esą labai keista, kad per tiek laiko sodo vadovybė net neieškojo jokių sprendimų, kur perkelti tuos kelis augalus.

"Prisitaikydami prie jų norų darysime, kad dviračių taką nuo sodo skirtų aukšta tvora. Jie patys pareiškė tokį norą, kad atsitvertų nuo laukinių žvėrių ir žmonių. Taip pat per sodo teritoriją takas bus tiesiamas kitokia danga nei įprasta, kad kuo labiau derėtų prie landšafto. Tai tikrai nebus asfaltuotas takelis", - pasakojo R. Zulcas.

Departamento direktorius net nenorėjo svarstyti, ką reikės daryti, jei sodo darbuotojai piktybiškai nesutiks persodinti augalų, trukdančių tiesti taką, į kitą vietą.

"Surasti tinkamą sprendimą jie turėjo marias laiko, bet kažkodėl to nedaro. Juk tie augalai nėra įbetonuoti, kad jų nebūtų galima perkelti. Suprantu ir jų nuogąstavimus, juk mieste vis dar pasitaiko įvairių vandalizmo atvejų, bet kaip kitaip mes pakeisime žmonių mentalitetą, jei viskas nuo jų bus nuolat atitverta tvoromis? Jau atsivėrėme vandeniui, dabar laikas atverti ir kitus rezervatus", - kalbėjo R. Zulcas.

POZICIJA. Jei aš dabar sugalvočiau per jūsų kolektyvinį sodą vaikščioti ir dar takelį plytelėmis išsikločiau, tikriausia, irgi nekaip jaustumėtės?" - retoriškai klausia Botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Jis sakė specialiai pasidomėjęs, kokia praktika taikoma kitose Europos šalyse esančiuose botanikos soduose, ir nė kiek nenustebo, kad daugelis jų visiškai atviri, be jokių tvorų ir į juos galima patekti nemokamai.

Informacija

Dviračių ir pėsčiųjų takas nuo Biržos tilto iki Klaipėdos gatvės tilto, Danės upės slėnio teritorijoje, pradėtas įrenginėti pernai birželį. Jis bus 7 kilometrų 237 metrų ilgio.
Dviračių ir pėsčiųjų tako įrengimas atsieis per 7 mln. litų. Didžioji dalis lėšų - 6 mln. litų - gauta iš ES fondų, likusią dalį pridės Klaipėdos savivaldybė.
Galutinis projekto įgyvendinimo terminas - 2014 metų rugpjūtis.

"O švenčiančios kompanijos nesuniokoja?"

Romena SAVICKIENĖ, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė
Bet koks dviračių takas bet kuria kryptimi yra sveikintinas reiškinys Klaipėdoje, nes aktyvių turistų kasmet tik daugėja, organizuojami grupiniai maršrutai dviračiais. Botanikos sodo bendruomenė, užuot pykusi, geriau pagalvotų, kaip galėtų pritraukti daugiau lankytojų ir iš to užsidirbti. Nereikėtų kalbėti, kad dviratininkai suniokos visą sodą. Jei jo nesuniokoja kompanijos, kurias įsileidžia į sodą švęsti įvairias šventes, tai kodėl turėtų tai padaryti dviratininkai ar išėję pasivaikščioti klaipėdiečiai?

"Dviratininkai nėra vandalai"

Saulius RUŽINSKAS, Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys
Nežinau, kodėl toks yra Botanikos sodo vadovybės požiūris, kad dviratininkai - tai kaliniai ir vandalai, nuo kurių reikia viską saugoti. Užsienio šalyse veikiantys panašūs sodai kaip tik stengiasi, kad kuo daugiau žmonių pas juos ateitų, o čia - atvirkščiai. Argumentai, kad visai šalia - Kretingos gatvėje - jau yra dviračių takas, tad dar vieno lygiagrečiai niekam nereikia, nėra teisingi. Tie du takai atliks skirtingas funkcijas. Einantis Kretingos gatve skirtas susisiekimui, o palei Danės upę - bus rekreacinis. Atsiras galimybė turistams dviračiais važiuoti ne tik į Kuršių neriją, bet ir palei upę. Galėsime turistams pasiūlyti ekskursiją - važiuoti naujuoju taku iki Botanikos sodo, jį apžiūrėti, tada grįžti Girulių mišku.