Duobės tvarkomos ir be valdžios įsikišimo

Klaipėdoje tikriausiai lengviau suskaičiuoti daugiabučių kiemus be duobių, nei tuos, kuriuose jų apstu. Tačiau ne visi laukia, kol kelininkai užsuks pas juos ir pašalins nepatogias bei pavojingas kliūtis.

Pavyzdžiui, vieno Šiaulių gatvės namo kiemo gyventojas trečiadienį pastebėjo, kaip jo kaimynas lopo "jau iki gyvo kaulo įgrisusias duobes".

"Duobės - nemažos, per tokias ilgai nevažinėsi: nors automobilio dugno nesiekia, važiuoklę galima sugadinti. Todėl gyventojai ir tvarkosi, jas užpildami sutrupintomis plytomis, nors, kiek suprantu, tai tikrai ne miestiečių darbas", - sakė klaipėdietis Andrejus Ovčinikovas.

Jis teisus - tai ne gyventojų darbas, tačiau situacijai nesikeičiant gal ir šis reiškinys Klaipėdoje taps įprastu. Juk jau nieko nestebina kolektyvinės daugiabučių namų gyventojų talkos, kurių metu komunalininkų nesulaukę kaimynai griebia kastuvus ir sniegu užverstus kiemus atsikasa patys.

Klaipėdiečiai nukenčia kitur

Didesnį pavojų kelia duobės gatvėse - jos gali tapti net avarijos priežastimi. Pavyzdžiui trečiadienį Mokyklos ir Joniškės gatvių sankryžoje po to, kai įvažiavo į nedidelę duobę, nevaldomas tapo automobilis "Audi 100", kuris pylė į apšvietimo stulpą. Tiesa, vėliau paaiškėjo, jog dėl įvykio kalta ne tik duobė, bet ir vairuotojas, kuris buvo neblaivus.

Ir avarijų, ir automobilio apgadinimo atvejais dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į gatvės valdytoją - savivaldybę. Šia galimybe pavasarį dažniausiai pasinaudota Kaune, mieste, kurio duobėtos gatvės jau yra tapusios liūdna legenda. Uostamiesčio vairuotojai yra arba pasyvesni, arba į tokias situacijas patenka rečiau.

Kai kurie klaipėdiečiai patys imasi tvarkyti duobėtus kiemus.

 

---

"Šiuo metu Klaipėdos draudėjai į mus dėl panašių įvykių nesikreipia, pasitaiko tik pavienių atvejų. Daugiausiai tokių žalų fiksavome sausio-kovo mėnesiais: sausį po atlydžio netikėtai anksti šiemet atsivėrė duobės, na, o kovo mėnesį tokios duobės išlenda po žiemos, kai nutirpsta sniegas, ir tokio pobūdžio žalų fiksuojame daugiausiai. Klaipėdos gatvės, matyt, nėra tokios jau duobėtos: šiemet pastebėjome, kad nemažai klaipėdiečių, kurie kreipėsi į mus, automobiliai į duobes pakliuvo Kaune ir Vilniuje", - teigia AB "Lietuvos draudimas" Žalų ekspertizių skyriaus vadovas Marijus Raliūga.

Jo teigimu, Klaipėdos vairuotojams pavojingiausiais ruožais galima vadinti Minijos gatvę ir Šilutės plentą.

Yra papildomų sąlygų

Pasak specialistų, žala atlyginama tik tuo atveju, jei automobilis buvo apdraustas kasko draudimu. Įprastai tokiais atvejais nuostolius padengę draudikai juos prašo atlyginti kelio valdytojo, jeigu nesusitariama geruoju, jie yra išieškomi teisminiu būdu.

Neturintiems kasko draudimo tokių įvykių metu patariama kviesti policiją - taip bus užtikrintas aplinkybių įrodymas. Jeigu bus įrodyta, jog vairuotojas nekaltas, jis drąsiai gali kreiptis į kelio savininką ir prašyti atlyginti nuostolius. Tiesa, draudikai užsimena, jog toks būdas gali užtrukti gana ilgai.

Beje, yra ir dar viena sąlyga - vairuotojų atidumas: teigiama, jog duobę ar apie ją įspėjančius kelio ženklus galima pastebėti iš anksto, pasirinkti saugų greitį ir kliūties išvengti.

Viena iš šio įvykio Mokyklos gatvėje priežasčių - nedidelė duobė.

Irena ŠAKALIENĖ, Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja
"Buvo keli atvejai, kai automobilius dėl duobių Klaipėdos gatvėse apgadinę vairuotojai kreipėsi į Savivaldybę dėl žalos atlyginimo, tačiau tikrai ne tokiais mastais, kaip Kaune. Todėl, kad palyginus šių miestų gatves, pas mus yra "ledas".

Nesakau, kad Klaipėdoje situacija ideali, juk ir pati vairuoju, teko įvažiuoti į duobę. Tačiau noriu pasakyti, jog gavę signalą iš gyventojų, policijos ar skyriaus darbuotojų iš karto į tai reaguojame. Žinau, kad didelių problemų yra Kuncų gatvėje ir Šilutės plente. Kai tik rangovas - bendrovė "Lemminkainen" - baigs tvarkyti dviračių taką Smiltynėje, imsimės minėtų gatvių. Šilutės plente duobių nelopys - bus klojama ištisinė danga. O šiaip prioritetai nesikeičia - pirmiausiai tvarkomos magistralinės gatvės, po to - šalutinės."

Marijus RALIŪGA, AB "Lietuvos Draudimas" Žalų ekspertizių skyriaus vadovas
Įvažiavus į kelyje atsivėrusias duobes, dažniausiai apgadinamos automobilio padangos, ratlankiai. Pasitaiko, kad pažeidžiama automobilio važiuoklė. Tokios žalos klientams yra atlyginamos nedelsiant, suremontavus automobilį ir gavus žalos administravimui reikalingus dokumentus (pvz., policijos pažymą dėl įvykusio eismo įvykio).

Vidutiniškai į duobę pakliuvusio ir taip sugadinto automobilio žala viršija 1000 Lt. Didžiausias žalas patiria prabangių ir sportinių automobilių savininkai. Tokio tipo automobilių ratai dažniausiai "apauti" žemo profilio padangomis ir smūgio į duobę metu sugadinama ne tik padanga ar ratlankis, bet ir pakabos dalys.