Duobes lopo pažadais

„Jei autobuso vairuotojas atsisakys važiuoti, administracija neturės jokios teisės priversti jį rizikuoti gyvybe“,- teigė sodininkų bendrijos „Rasa“ pirmininkė Zita Dirsienė, jau perspėta, kad jei kelio į sodus būklė bus prasta, autobusai į juos daugiau nebekursuos. Turėdama krūvą Kretingos rajono savivaldybės raštų su atsakymais, jog pinigų taisyti keliams nėra, Z. Dirsienė su dar keliais bendrijos nariais kreipėsi į Eismo saugumo komisiją – tegu ši konstatuoja, ar kelio būklė yra avaringa.

„Jūs klausiate to, ką patys žinote“,- taip Eismo saugumo komisijos nariai reagavo į sodininkų bendrijos „Rasa“ prašymą.

Tačiau Z. Dirsienė įsitikinusi, kad Eismo saugumo komisijos išvada būtų svaresnis pagrindas, negu vien sodininkų nuomonė, kreipiantis dėl papildomo finansavimo, pavyzdžiui, į rajono merą, rajono tarybą, kelių direkciją ir pan.

Laužomi automobiliai

„Tragiška“,- taip apie kelią, vedantį į sodininkų bendriją „Rasa“, kalba patys sodininkai, bijantys važiuoti sutemus, kad nesulaužytų savo automobilių.

Tai jau teko patirti Stanislovui Stonkaičiui, kuris, važiuodamas per duobių iškandžiotą kelią, sugadino lietą rato diską.

„Atmintinai žinome, kur duobės yra, bet pavasarį atsiveria naujų. Taigi negalima prarasti budrumo“,- šmaikštavo S. Stonkaitis, kuris į sodą važinėja dukart per savaitę.

Nors Savivaldybė nuolat teisinasi, kad pinigų keliams remontuoti nėra, tačiau S. Stonkaitis yra įsitikinęs, kad išeitis turi būti rasta. „Mes sodų viduje kelius tiesiame ir taisome iš savo asmeninių lėšų, ir jie yra geros būklės. Tačiau keliu už sodų turėtų pasirūpinti Savivaldybė“,- sakė pašnekovas.

Važiuoti darosi pavojinga

Į Eismo saugumo posėdį atėję Z. Dirsienė bei bendrijos nariai Nijolė Mackevičienė, Vitalijus Žavridas ir Edvardas Dirsė išsakė problemą, kad kelias į sodus neberemontuojamas ir dabar duobių - tiek, kad jos kelia pavojų eismui. Ypač pavojinga važiuoti ta vieta, kur kelias kyla į 6 proc. įkalnę, nes ji yra išgraužta lietaus.

Sodininkų bendrijoje „Rasa“ sodus turi 401 sodininkas, o 20 šeimų čia gyvena nuolat. Net 54 proc. sodininkų yra pensininkai, todėl jei autobusai išties daugiau nebevažinės, jiems bus sudėtinga pasiekti Jokūbavą. „Gaila žiūrėti, kaip vaikus vežantis autobusas laviruoja tarp duobių. Jei autobusas apsivers – kas už tai atsakys? - kalbėjo Z. Dirsienė. – Mes Savivaldybei atidavėme geros būklės kelią ir jį sudraskė ne sodininkai, o miškininkai, privačių žemių savininkai, važiuojantys su galinga technika. Dėl jų kelias liko avarinės būklės. Rudenį duobės buvo užpiltos asfalto drožlėmis, bet po pirmo lietaus jos išsisklaidė. Drožlės nusėdo prie pelkių kraštų, nebeleidžia vandeniui nubėgti, todėl vairuotojams dar sunkiau suprasti, kokio gylio duobė.“

Sodininkai įsitikinę, kad būtų sąžininga, jei prie kelio taisymo prisidėtų ir privačių miškų, žemių savininkai.

Stanislovui Stonkaičiui teko patirti, kad važiuojant duobėtu keliu buvo sugadintas lietas rato diskas.

Jaučiasi ignoruojami

„Mes nuolat girdime, kad Savivaldybė turi mažai pinigų, kad juos išdalina seniūnijoms ir kad seniūnai kartu su seniūnaičiais kartu sprendžia, kokius kelius pirmiausiai taisyti,- kalbėjo Z. Dirsienė. – Tačiau esame tarsi ignoruojami – seniūnijai neskiriama daugiau pinigų dėl to, jog jai reikia rūpintis ir sodininkų keliais. Sodininkai nekviečiami ir į seniūnaičių susirinkimą. Kita vertus, kad ir pakviestų: jei visi seniūnaičiai nutars, kad taisyti reikia kitus seniūnijos kelius, sodininkai galės toliau murkdytis duobėse. Juk kiekvienas paklodę traukia į savo pusę.“

Be to, pasakojo Z. Dirsienė, ir iš Savivaldybės yra tekę išgirsti repliką, esą „Rasos“ soduose įsikūrė klaipėdiečiai, tad jais rūpintis ir turėtų Klaipėdos miesto savivaldybė. „Rašiau prašymą ir jai, nes taip buvo patarta, bet juk puikiai žinote, kad savivaldybės vienos kitų negali remti“,- sakė Z. Dirsienė, kuri teigė ne kartą girdėjusi tuščius pažadus, jog kelias bus taisomas.

Duobių - daugiau negu pinigų

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė paaiškino, kad kitokio atsakymo Savivaldybė į sodininkų paklausimus ir negalėjusi duoti. „Pinigų yra tiek, kiek yra. Netgi kai kur atsisakėme įrengti šaligatvius, kad tik liktų daugiau pinigų keliams taisyti. Viso rajono keliams kasmet skiriama apie 2 mln. Lt ir jie seniūnijoms paskirstomi, atsižvelgiant į prižiūrimų kelių ilgį,- teigė D. Skruibienė, kurios pastebėjimu, ne mažiau duobėtų kelių yra ir kitose seniūnijose, ir netgi Kretingos mieste. – Tačiau sąlygos važiuoti turi būti sudarytos: gal seniūnui su turimais resursais pavyktų nors didžiąsias duobes užtaisyti?“ Po Eismo saugumo posėdžio „Pajūrio naujienų“ pakalbintas Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas teigė, kad pernai seniūnija gavo apie 97 tūkst. Lt, truputį vėliau – dar 10 tūkst. Lt. „Už šiuos pinigus visus metus turime kelius prižiūrėti: juos pažvyruoti, pagreideriuoti, užtaisyti duobes. Kelių turime apie 125 km, iš jų tik apie 13 km yra asfaltuoti. Tačiau ir jų būklė nėra labai gera – asfaltuoti dar sovietmečiu,- kalbėjo B. Talmontas. – Pernai 40 tūkst. Lt skyrėme asfaltuotų kelių duobėms užtaisyti ir daug kelių liko duobėtų, nes visiems nepakako pinigų.“

Anot B. Talmonto, dar neaišku, kiek kelių priežiūrai bus skirta finansavimo šiemet, kokie bus nauji darbų įkainiai. Pavyzdžiui, pernai, vardijo seniūnas, asfalto danga užtaisyti duobę, kurios dydis yra iki 1 kv. m, kainavo 86,59 Lt; iki 5 kv. m – 79,01 Lt; daugiau kaip 5 kv. m dydžio – 65,26 Lt.

Paklaustas, kiek kainuotų suremontuoti kelią į sodininkų bendriją „Rasa“, seniūnas atsakė: „Apie 100 tūkst. Lt, ir tai – neįskaičiuojant įkalnės, kurią reiktų padengti ištisiniu asfaltu“.

B. Talmontas teigė, jog šiuo metu kaip tik ir matuojamos seniūnijos keliuose esančios duobės, o kurias jų taisyti šiemet, ir bus sprendžiama susirinkime, pakvietus seniūnaičius, bei, pažadėjo seniūnas, - ir „Rasos“ pirmininkę.