Didieji miestai sieks jiems palankesnių įstatymų

Forumo šeimininko Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, šis forumas nesiekia tapti oficialia institucija, tai neformalus susitikimas, skirtas aptarti svarbiausias problemas. Uostamiestyje svečiavosi Kauno meras Andrius Kupčinskas, Šiaulių meras Justinas Sartauskas, Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretorius Miroslavas Monkevičius.

Nesutarė dėl atliekų

Daugiausia diskusijų sukėlė pats pirmasis darbotvarkės klausimas dėl atliekų tvarkymo.

Rezoliuciją šia tema pristačiusi Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro teisininkė Gražina Eimantaitė teigė, kad šiuo metu svarstomi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai ir papildymų projektai iš esmės pažeidžia savivaldos turtines ir neturtines teises ir, jei įsigalios, neproporcingai išskirs didmiesčius pagal galimas ekonomines sankcijas.

SIEKIS. Merų svarstytoje rezoliucijoje siūloma padidinti savivaldybėms skiriamą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalį nuo dabar skiriamų vos 20 proc. iki 50 proc. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

G. Eimantaitės tvirtinimu, šio įstatymo projekto esmė yra "savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių įmonių valdymo perėmimas", ko negali būti dėl to, kad toks reguliavimas keltų klausimus, ar tai neprieštarauja Konstitucijai, vietos savivaldos įstatymams, turto naudojimo ir disponavimo teisės aktams.

Rezoliucijoje siūloma, kad kiekviena savivaldybė regioniniuose atliekų tvarkymo centruose galėtų pati apsispręsti dėl privataus kapitalo įtraukimo į atliekų tvarkymo sistemą.

Šiai rezoliucijai nepritarė Šiaulių miesto savivaldybė. Jos mero J. Sartausko teigimu, visoje Lietuvoje turi būti bendra atliekų tvarkymo sistema, nes kiekvienos savivaldybės atliekų tvarkymo centrai turi problemų. Jis tvirtino, kad esant bendrai sistemai visose savivaldybėse būtų dirbama sklandžiai.

Šiaulių atstovai taip pat kėlė problemą dėl rinkliavos - siekiama nustatyti mokestį, susidedantį iš dviejų dalių - pastovaus ir kintančio mokesčio. G. Eimantaitės teigimu, tokia metodika turėtų būti įgyvendinta ne anksčiau kaip po dvejų metų.

Kauno mero A. Kupčinsko nuomone, gausu nesutarimų kiekviename regioniniame atliekų tvarkymo centre. Jis palaikė rezoliucijos teiginį, kad teisę apsispręsti turėtų pačios savivaldybės, ir pabrėžė, kad priimant sprendimus balso teisę turėtų ir Aplinkos ministerijos atstovai, bet jie neturėtų sudaryti daugumos.

Vežiojimo išlaidos - našta

Antroji svarstyta rezoliucija - dėl švietimo sektoriaus. Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės teigimu, finansinė našta dėl mokinių, važiuojančių į mokymosi įstaigas kitose savivaldybėse, neturėtų kristi ant savivaldybės, į kurią jie važiuoja, pečių.

Specialistės teigimu, siekiant išlaikyti paslaugų prieinamumą gyventojams, vežiojimo paslauga turi būti kompensuojama tų savivaldybių, kurių gyventojai naudojasi paslauga, nes pastarieji mokesčius moka būtent jų gyvenamojoje savivaldybėje. Kaip alternatyva buvo pasiūlytos valstybės tikslinės dotacijos savivaldybėms vežiojimo išlaidoms kompensuoti. Taip pat pasiūlyta atskirti profesinių mokyklų mokinius nuo bendrojo lavinimo mokyklų. Esą už jų mokinių pavežimą kompensacijos būtų skiriamos pačioms profesinėms mokykloms.

Dar vienas šios rezoliucijos punktas - dėl mokinių priėmimo į mokymosi įstaigas pirmumo teise. Pagal dabar galiojančią tvarką, į mokyklas priimami mokiniai negali būti diskriminuojami pagal gyvenamąją vietą. Dėl to didžiųjų miestų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas lanko nemaža dalis mokinių iš rajonuose gyvenamąją vietą deklaravusių šeimų. Klaipėdos mieste tai sudaro apie 12 proc. bendro mokinių skaičiaus. Rezoliucijoje bus siūloma, kad pirmumo teisė į laisvas vietas mokyklose būtų suteikta toje savivaldybėje gyvenantiems asmenims.

Teritorijas planuos lengviau?

Trečiąją rezoliuciją dėl žemės ir pastatų naudojimo reglamentavimo pristatė Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė, paaiškinusi, kad teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis neatitinka sklype esančio pastato patalpų naudojimo būdo.

Rezoliucija paremta Nacionalinės žemės tarnybos ir Aplinkos ministerijos nesutarimu dėl žemės sklypo nuomos ar pardavimo proceso ir reikalingų procedūrų.

Didžiausių Lietuvos miestų vadovai prašys suderinti skirtingai vertinamą žemės sklypų pardavimo ir nuomos procedūrą, kuri "šiuo metu pažeidžia nekilnojamojo turto savininkų teisėtus lūkesčius, stabdo verslo plėtrą didmiesčiuose ir trukdo rinkti pajamas į savivaldybių ir valstybės biudžetus iš valstybinės žemės nuomos ir pardavimo".

Šiuo klausimu prieštaravimų ar nesutarimų tarp miestų atstovų nebuvo. V. Satkevičius ir A. Kupčinskas pateikė dar vieną problemą kitam forumui - ką daryti su apleistais pastatais vaiduokliais ar nebaigtais statyti pastatais, už kuriuos nemokami mokesčiai.

Sieks didesnės paramos keliams

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė išskyrė tris problemas, susijusias su kelių priežiūra ir jų plėtros programa.

"Dėl didėjančių transporto srautų ir krovinių gabenimo ženkliai blogėja visa susisiekimo sistema, ir visi deklaruojame, kad yra nepakankamas valstybės lėšų skyrimas susisiekimo sistemai atnaujinti, vietiniams keliams tvarkyti. Nėra daugiamečio planavimo dėl savivaldybių prioritetinių projektų įgyvendinimo, kitaip tariant, jei nėra finansavimo Europos Sąjungos lėšomis, savivaldybės praranda galimybę įgyvendinti sudėtingus, daug kainuojančius projektus. Pakankamai ilgas laikas lėšų paskirstymo terminui - pusmetį neturime aiškumo dėl skiriamų lėšų", - teigė specialistė.

Rezoliucijoje siūloma padidinti savivaldybėms skiriamą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalį nuo dabar skiriamų vos 20 proc. iki 50 proc. bei sutrumpinti terminą, per kurį savivaldybės turi būti informuotos apie joms paskirtas lėšas.

V. Grubliausko teigimu, jau parengtos rezoliucijos visais minėtais klausimais bus koreguojamos pagal visų miestų atstovų pastabas bei pateiktus pasiūlymus ir siunčiamos Vyriausybei, atskiroms ministerijoms, taip pat svarstoma kreiptis ir į Lietuvos savivaldybių asociaciją.

Teigiama, kad šiomis rezoliucijomis forumo dalyviai sieks pakeisti netobulus įstatymus, kurie šiuo metu yra ne savivaldybių naudai.

"Praktiškai tai yra siūlymai tobulinti teisinę bazę, nes nuo jos netobulumo didieji miestai dabar kenčia", - sakė Klaipėdos miesto vadovas.