Didėjančios krovos rezultatas - griūvantys namai

Į uostą važiuojančių geležinkelio sąstatų dundėjimo Nemuno gatvės gyventojai priversti klausytis ištisą parą. Šimtus milijonų iš krovinių gabenimo ir perkrovimo uždirbančios įmonės kratosi atsakomybės ir įrodinėja, kad byrančios namų sienos yra pačių gyventojų, kurie tik siekia išmušti pinigų iš verslininkų, rūpestis. Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai ir priklauso Nemuno gatvė, neketina pajudinti nė piršto gyventojų problemoms spręsti, užtat grasina riboti krovą bei uždrausti traukinių eismą į uostą.

Manevruojančių traukinių stabdžių žviegimas, pro šalį pirmyn ir atgal dundančių sąstatų bildėjimas, nuolat pro šalį zujančių krovininių automobilių burzgimas tapo neatsiejama Nemuno g. 113 ir 133 namuose gyvenančių klaipėdiečių buities dalimi. Gyventojai teigia, kad nuo kasmet didėjančio transporto srauto ėmė skilinėti jų namų sienos, nuo lubų byra tinkas, o meistrai kai kuriuos butus net atsisako remontuoti, nes nėra garantuoti už darbų kokybę.

Šimtai tūkstančių vagonų

Keliolika metų laukę nuolat žadamo iškeldinimo šį pavasarį gyventojai pratrūko. Jie ėmė atakuoti skundais miesto savivaldybės administraciją, Uosto direkciją, krovos kompanijas, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą (VSC).

"Jau daug metų esame vedžiojami už nosies ir maitinami pažadais. Kasmet žada, kad netrukus mus iš čia iškels. Todėl ir laukiame. Per tuos metus mūsų namai tapo avariniai, todėl jokio remonto butuose atlikti nebegalime. Tačiau nei uosto, nei geležinkelių, nei miesto valdžia mumis visiškai nesirūpina. Nesugeba net triukšmą sugeriančios sienelės pastatyti", - skundėsi Aleksandras Sergejevas, gyvenantis 113-uoju numeriu pažymėtame name Nemuno gatvėje.

Šio klaipėdiečio tėvams priklausančiame bute, kai pro šalį važiuoja traukinio sąstatas, puikiai juntama grindų vibracija. O traukiniai bilda dieną ir naktį.

Nemuno g. 133 name gyvenanti Genovaitė Aluzienė vieną parą skyrė pro šalį važiuojantiems vagonams suskaičiuoti.

"Naktį vis tiek neužmiegu. Todėl rugpjūčio 8-ąją ėmiau skaičiuoti. Iki 9-osios ryto pro šalį pravažiavo 11 sąstatų, kuriuos sudarė 566 vagonai. Jei kasdien jų tiek pravažiuoja, tai per metus susidaro net 210 tūkstančių vagonų", - skaičiavo moteris.

Jos kaimynė Zofija Baltrušaitienė, šiame name gyvenanti nuo 1946-ųjų, įrodinėja, kad prie traukinių keliamo triukšmo neįmanoma priprasti.

"Būtent prieš mūsų langus sąstatą ima stabdyti. O prie vagonų stabdžių cypimo neįmanoma priprasti. Be to, prieš kelis dešimtmečius tų vagonų pravažiuodavo kur kas mažiau. Prieš langus stovėjęs Žemės ūkio banko pastatas jų keliamą triukšmą šiek tiek sumažindavo", - pasakojo moteris.

Sustabdys eismą ir krovą

Klaipėdos VSC užsakymu šiemet Nemuno g. 113 ir 133 name buvo išmatuotas triukšmo lygis. Tiek dieną, tiek naktį pro šalį važiuojančių traukinių keliamas triukšmas ir vibracija viršijo visas leistinas normas. Todėl Klaipėdos VSC verdiktas trumpas ir aiškus - "esamomis sąlygomis gyventojai šiuose namuose gyventi negali. (...) Kol bus sprendžiami klausimai dėl gyventojų iškeldinimo ar triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimo, siūlome apriboti įmonių, dėl kurių veiklos keliamo triukšmo ir vibracijos pablogėjo gyventojų gyvenimo kokybė, darbo laiką bei apriboti ar uždrausti traukinių eismą".

Į Klaipėdą net atvyko Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Audrius Klišonis, kuris nuvykęs į Nemuno gatvę įsitikino, kad gyventojų pretenzijos pagrįstos.

"Namai stovi 15-20 metrų atstumu nuo geležinkelio. Sutinku, kad juo pravažiuojančių sąstatų keliamas triukšmas ir vibracija, ypač naktį, yra didelė blogybė. O bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" pozicija yra keistoka ir panaši į paprasčiausią atsikalbinėjimą. Uosto direkcijos ir krovos kompanijų sprendimai sumažinti triukšmą pastatant garsą atmušantį ekraną taip pat yra stebinantys. Ši priemonė gal ir galėtų sumažinti triukšmą, tačiau vibracijos ji tikrai nesumažins", - piktinosi A. Klišonis.

Jo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija, Klaipėdos VSC ir uostamiesčio savivaldybė privalo veikti išvien ir panaikinti triukšmo šaltinį. Tam pritaria ir savivaldybės administracijos Socialinio departamento direktorė Audra Daujotienė. Jos manymu, vienintelė galimybė padėti greta uosto gyvenantiems klaipėdiečiams - uždrausti traukinių eismą ir apriboti uosto krovos kompanijų veiklą.

"Tam reikia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo. Aišku, mes jį suderinsime su Sveikatos apsaugos ir Susisiekimo ministerijomis. Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą jau turime", - aiškino A. Daujotienė.

Tačiau ji užmiršo, kad tiek gatvė, tiek minėtieji namai yra miesto teritorijoje, todėl prievolė rūpintis jų gyventojais tenka būtent savivaldybei.

Reikia 5 milijonų

Iškeldinti jau minėtųjų namų gyventojus yra numatyta 2000 m. atliktame šios miesto dalies plėtros plane bei patikslintame ir 2011-aisiais Klaipėdos miesto taryboje patvirtintame detaliajame plane. To prireiktų, jei, kaip numatoma, nuo Sulupės iki Strėvos gatvės būtų rekonstruota ir platinta Nemuno gatvė.

Tačiau nė viename dokumente nėra nurodytas nei kompensavimo už nusavinamą nekilnojamąjį turtą mechanizmas, nei numatyta, kuri institucija turėtų skirti lėšų gyventojams iškelti. Miesto valdžia pirštais baksnoja į Uosto direkcijos pusę, toji rodo į privačias krovos kompanijas, pastarosios - į geležinkelininkus.

TRIUKŠMAS. Kasmet greta Nemuno gatvės einančiu geležinkeliu pravažiuoja apie 210 tūkst. vagonų.

Iš viso minėtuose dviejuose namuose gyvenamasis plotas sudaro apie 1 600 kv. metrų. Jei vieną kvadratinį metrą įvertintume vidutiniškai po 3 tūkst. litų, tai kompensacijoms tektų skirti nuo 4,8 iki 5 mln. litų.

Kratosi atsakomybės

Prieš rinkimus į Seimą ryžtą padėti Nemuno gatvės gyventojams demonstravęs ir ministerijos įtakos sferoje esančių valstybinių įmonių atstovus pasikviesti pas save žadėjęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis po rinkimų tapo nebe toks kategoriškas.

"Išsiunčiau raštą "Lietuvos geležinkeliams", kuriame paprašiau daugiau informacijos. Kai tik gausime atsakymą, priklausomai nuo jame išdėstytos informacijos, imsimės adekvačių priemonių", - teisinosi E. Masiulis.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo manymu, Nemuno g. namai nuo vibracijos kenčia, o juose gyvenantys žmonės negali ilsėtis dėl uoste veikiančių krovos kompanijų veiklos. Todėl ir triukšmą mažinančias priemones turėtų įrengti privačios kompanijos.

"Aišku, lengviausia pasakyti, kad gyventojus iškeldinti turi Uosto direkcija. Tačiau juk veiklą vykdome ne mes, o krovos kompanijos. Būtent privačių įmonių, o ne uosto administracijos veikla sukelia vibraciją. Tačiau tu pabandyk nueiti pas Aloyzą Kuzmarskį, Rimantą Jušką ar Vidmantą Dambrauską ir paprašyti pinigų Nemuno gyventojams iškelti. Kadangi to nedrįstama daryti, tai puolami esame mes", - svarstė E. Gentvilas.

Jis nesikrato prievolės skirti lėšų gyventojams iškeldinti, tačiau teisinasi privaląs paisyti įstatymų.

"Sutinku, kad Uosto direkcija gali išpirkti gyventojų turtą. Tačiau tik tuo atveju, kai jis yra uosto teritorijoje. Tačiau šie pastatai - nėra uoste. Miesto savivaldybė mums jų dar neperdavė, todėl gyventojų iškeldinimu turėtų rūpintis miestas", - savo nuomonę dėstė E. Gentvilas.

Pasak jo, KVJU direkcija savo iniciatyva ėmė rengti Nemuno gatvės rekonstrukcijos priešprojektinius pasiūlymus. O Nemuno gatvė būtų platinama tam, kad būtų pagerintas susisiekimas su Pasienio kontrolės punktų direkcijos (PKPD) planuojamu statyti Pilies kontrolės punktu.

Stumia nuo savęs

Šį objektą tarp Strėvos, Mituvos ir Nemuno gatvių PKPD planuoja pradėti statyti jau kitąmet. Tiesa, PKPD vadovas Arnoldas Tvaronavičius tiesiai šviesiai išrėžė, kad jo atstovaujama institucija neketina prisidėti prie kokių nors kompensacijų Nemuno gatvės gyventojams mokėjimo.

"Apie tai mes net nemąstome. Nemuno gatvė priklauso miestui, todėl šį klausimą adresuokite miesto merui. Taip, mums naudinga, kad Nemuno gatvė būtų platesnė. Tačiau netiesioginę naudą dėl to patirs ir miestas", - dėstė A. Tvaronavičius.

Su teiginiu, kad naudą gauna nepatogumų patiriančių gyventojų sąskaita, nesutinka ir kompanijos "Bega", į kurią kasnakt dunda sąstatai, generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis. Jo manymu, su gyventojais susitarti ir lėšų jiems iškeldinti skirti turėtų "Lietuvos geležinkeliai" ar laivų krovos akcinė bendrovė "Klaipėdos Smeltė".

"Sutinku, kad gyventojai patiria nepatogumų dėl geležinkelio eismo. Tačiau traukiniai čia važinėja nuo seno, todėl gyventojai turėtų priprasti prie vibracijos. Kita vertus, didžiausią triukšmą kelia ne tolygiai važiuojantys, o manevruojantys, stabdomi ir vėl važiuoti pradedantys sąstatai. Šiuos veiksmus jie atlieka todėl, kad atvažiuotų į "Klaipėdos Smeltę" ar Birių krovinių terminalą. Be to, mes geležinkelininkams mokame nemažus pinigus už krovinių atgabenimą. Tegu jie ir derasi su gyventojais", - įsitikinęs A. Kuzmarskis.

Nėra nelaimingi?

Arčiausiai aptariamų namų veikiančios LKAB "Klaipėdos Smeltė" vadovas Rimantas Juška spalį raštiškai Klaipėdos VSC įsipareigojo pastatyti triukšmą mažinančią sienelę ties Nemuno g. 113 namu. Rašte nurodyta, kad sienelė bus pradėta statyti spalio 22-ąją, o lapkričio 30-ąją turėtume švęsti darbų pabaigtuves. Nors nuo planuotų darbų pradžios praėjo trys savaitės, jokių pokyčių nematyti.

R. Juška teisinasi, kad žadėtoji sienelė tikrai bus pastatyta, tačiau kol kas mokslininkai modeliuoja jos konstrukciją.

Tiek A. Kuzmarskis, tiek R. Juška abejoja, ar gyventojai išties tokie nelaimingi, kokiais dedasi.

"Manau, kad tie gyventojai veikia skatinami siekių gauti kompensacijas. Jie keliolika metų laukė, kol bus platinama gatvė ir griaunami namai. Žmonės patys neinvestavo į tuos būstus, o kai kuriuose butuose net priregistravo ir "mirusių sielų". Jie tik ir laukia kompensacijų. Kai planai pakito, o namų griauti niekas neketina, žmonės ėmė siuntinėti skundus visoms institucijoms", - įsitikinęs R. Juška.

Jo teigimu, į "Klaipėdos Smeltę" kasmet atvežama 15-20 tūkst. vagonų. O į "Begą" ir BKT - iki 58 tūkst.

Ieškos kito triukšmo šaltinio

"Vakarų ekspresui" atsiųstas AB "Lietuvos geležinkeliai" atsakymas išties panašus į formalų atsirašinėjimą. Geležinkelininkai nesutinka, kad didžiausią triukšmą kelia jų vagonai.

"AB "Lietuvos geležinkeliai" įgyvendina triukšmą mažinančias technines priemones, kloja besandūrius bėgius, kurių metu naudojamos modernios elastinės bėgių sąvaržos, atlieka viršutinės kelio konstrukcijos remonto darbus, įsigyja naujus modernius ir mažesnį triukšmą keliančius riedmenis. Taip pat Susisiekimo ministerijai buvo pasiūlyta, kad siekiant objektyviai nustatyti triukšmo šaltinį, būtina atlikti išsamų tyrimą, dalyvaujant AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovui, laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė", UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" ir Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus atstovams", - rašoma atsakyme.

Prie šio skaudaus žmonių ir uosto kaimynystės klausimo bus grįžta lapkričio 16-ąją. Tą dieną vyksiančiame Uosto direkcijos tarybos posėdyje uosto ir geležinkelio bendrovės turėtų suformuluoti bendrą poziciją dėl susidariusios problemos.