Derėsis dėl Palangos koncertų salės nuomos

Liepos pradžioje turėtų įvykti derybos dėl Palangos koncertų salės nuomos. Šį kartą Palangos miesto savivaldybė tikisi, kad pagaliau koncesijos konkursas įvyks sėkmingai. Norą organizuoti koncertinę veiklą pareiškė keturios bendrovės. Sunkiai vystantis koncesijos konkursui buvo pašvelnintos nerimo interesantams kėlusios sąlygos, tačiau ir dabar, panašu, klausimų kyla, tačiau, kaip teigė Palangos miesto mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas, derybų metu galbūt visi klausimai bus išspręsti.

Keturi dalyviai

Dėl koncertų salės iki šiol varžydavosi tik du dalyviai – Vilniaus bendrovės „Universali arena“ ir „Pajūrio infrastruktūra“. Tikslo aktyviausiai siekė Klaipėdos „Švyturio“ arenos valdytojos antrinė įmonė „Pajūrio infrastruktūra“, kuri su kurorto savivaldybe jau derėjosi dėl konkrečių koncesijos sąlygų. Bet susitarti taip ir nepavyko – praėjusių metų pabaigoje derybos nutrūko.

Be šių dviejų bendrovių norą valdyti Palangos koncertų salę pareiškė Vilniaus „Compensa“ koncertų salę valdanti bendrovė „L2L“, kuri jungtinės veiklos pagrindu konkurse dalyvauja kartu su įmone „Domus Extra“. Dar viena konkurso dalyvė – trumpalaikės koncertinės įrangos nuomos paslaugas teikianti Šilutės rajone registruota bendrovė „ProDj“, kuri turi jungtinės veiklos sutartį su renginių organizavimu užsiimančia Klaipėdos bendrove „Gera nuotaika“.

Kas paskatino susidomėjimą

Užpernai duris atvėrusios Palangos koncertų salės statyba kainavo 9,4 mln. eurų. 4,4 mln. eurų į objekto statybą investavo pati Savivaldybė, 2 mln. gauti iš Vyriausybės investicinės programos, o likę 2,9 mln. eurų – iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Būtent dėl pastarųjų pinigų atsirado reikalavimas, kad statinį valdytų privatus operatorius, nes koncertų salei patekus į valdžios rankas esą būtų iškraipoma konkurencija.

Išaugęs susidomėjimas aiškinamas tuo, jog kurorto valdžia gerokai pailgino objektų valdymo laikotarpį. Iš koncertų salės koncesininko buvo pageidaujama, kad per 10 metų jis miestui sugrąžintų salės statybai pasiskolintas lėšas – apie 1,8 mln. eurų. Dabar šis laikotarpis pratęstas iki 20 metų. Dėl to perpus sumažėjo ir metinė įmoka, kuri dabar siekia beveik 90,2 tūkst. eurų. Per pirmuosius salės valdymo metus bus galima grąžinti tik 10 proc. šios sumos, o per antruosius – pusę metinės įmokos.

Pagrindiniai reikalavimai

Taigi, šįsyk tarp pagrindinių reikalavimų yra sąlygos ne sezono metu (nuo rugsėjo 16 iki gegužės 14 dienos) surengti 24 koncertinius renginius; pagal suderintą grafiką 12 dienų per metus patalpas nemokamai suteikti Savivaldybės renginiams; sukurti ir 6 mėnesius išlaikyti 10 darbo vietų; iki 2019 m. vasario 11 d. pritraukti 195,7 tūkst. renginių lankytojų; savo lėšomis remontuoti ir keisti natūraliai susidėvėjusį turtą.

Be visa to, koncesininkas turėtų mokėti daugiau nei 90 tūkst. eurų siekiantį metinį nuomos mokestį. Tiesa, nustatyti tam tikri nuomos mokesčio koeficientai: pirmais metais reikėtų mokėti tik dešimtadalį minėtos sumos, antrais – pusę sumos, o nuo trečiųjų metų tektų atseikėti po 90 tūkst. eurų.

Sės prie derybų stalo

Visos minėtos koncesijos konkurse dalyvaujančios bendrovės perėjo kvalifikacijos vertinimą ir buvo kviečiamos teikti išsamius pasiūlymus. Pagal pateiktas paraiškas įvertinamos bendrovių galimybės valdyti Koncertų salę. Paraiškos vertinamos balais. Daugiausia jų surinkusi bendrovė bus kviečiama į derybas.

Su geriausio pasiūlymo autoriumi derybos gali trukti iki dviejų mėnesių. Vėliau dokumentai bus siunčiami derinti į Finansų ministeriją ir galiausiai naująjį koncesininką turės patvirtinti Palangos taryba. Jei nė viename etape nebus stringama, tikėtina, jog naujasis operatorius darbą Koncertų salėje pradėtų maždaug vasaros pabaigoje.

„Bus skelbiama konkurso dalyvių eilė, tikėtina, jog liepos pradžioje vyks derybos.

Jeigu nepasiseka su pirmu dalyviu, tuomet bandoma derėtis su kitu ir taip toliau. Derybų metu bus aptariami ūkiniai, teisiniai ir kiti dalykai, kurie aktualiausi ėmus organizuoti veiklą. Galima iškart derėtis ir su dviem, bet dar nežinia, ar mes taip darysime. Tokiu atveju procesas būtų sudėtingesnis, tačiau galbūt rezultatas būtų kitoks“, – svarstė vicemeras.

Palangos miesto mero pavaduotojas pastebėjo, jog konkurso dalyviai rodo susidomėjimą, matyti, jog jie nori vykdyti veiklą Palangos koncertų salėje, tačiau spėlioti, kaip viskas bus derybų metu, neverta. „Sunku ką nors sakyti ar vertinti. Viskas paaiškės sėdus prie derybų stalo. Šiuo metu matosi, kad konkurso dalyviai pasiruošę įrodyti, jog jie nori vykdyti veiklą, tačiau visko proceso metu nutinka“, – sakė R. A. Mikalkėnas.

Netenkina remonto kriterijus

Kaip paaiškėjo, Palangos koncertų sale susidomėjusius renginių organizatorius gąsdina viena nauja konkurso sąlyga: laikinasis savininkas privalės nusidėvėjusį turtą suremontuoti arba pakeisti savo lėšomis.

„Išties, dalyviai pareiškė nepasitenkinimą tuo, kad laimėjus koncesijos konkursą teksią patiems remontuoti nusidėvėjusį turtą. Neva tą turėtų daryti savivaldybė. Savivaldybė prisiima atsakomybę atlikti kapitalinius remontus, o einamuosius darbus turėtų atlikti patys salės nuomininkai. Pavyzdžiui, kas brūkštels nagu sieną ar suplėšys kėdę. Mūsų nuomone, tai turėtų daryti nuomininkas. Bus matyti, kas bus sprendžiama derybų metu. O Palangos koncertų salė jau yra matoma, žinoma, į joje vykstančius renginius žmonės mielai atvyksta, salė įprastai būna pilna, tad nieko keisto, jog susidomėjimas yra“, – teigė vicemeras.

Pirmasis nesėkmingas konkursas paliko dėmę

2015 metų gruodį duris atvėrusi Palangos koncertų salė vis buvo baksnojama pirštu dėl to, jog vis neatsiranda koncesininko, nors jo jau imta žvalgytis dar tų pačių metų rugsėjį. Tuomet verslininkai tikino, jog jų netenkina griežtos sąlygos.

Rugsėjį paskelbus pirmąjį Koncertų salės nuomos konkursą, juo buvo susidomėję dvi įmonės: UAB „Universali arena“ ir UAB „Pajūrio infrastruktūra“.

Abi bendrovės buvo pareiškusios norą organizuoti renginius naujojoje Palangos koncertų salėje bei pateikusios paraiškas išankstinei atrankai. Tačiau atėjus laikui teikti galutinius pasiūlymus, abi jos savo ketinimų atsisakė ir tolesniame konkurso etape nedalyvavo.