Dėl pjaunamų medžių – kritikos strėlės

Matydami, kaip darbininkai vieną po kito guldo Salantų parke ošusius medžius, salantiškiai negali išlikti ramūs – kodėl užsimota išpjauti tiek daug storų ir sveikai atrodančių medžių? Abejojama ir tuo, kad tie medžiai, kuriais parkas bus atsodintas, lengvai prigis Žemaitijos žemėje – juk šalyje esama pavyzdžių, kai pasirinkus mūsų kraštui nebūdingas medžių rūšis, jos tiesiog nunyko.

Atgis istorinis parkas

Salantų miesto seniūnas K. Galdikas paaiškino, kad Salantų parkas tvarkomas per projektą, kurį įgyvendina Salantų regioninio parko direkcija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos. Tačiau ir seniūnijai tenka atsakinėti į gyventojų klausimus, kas vyksta jų mėgstamame parke.

„Įgyvendinus projektą, parkas išgražės: bus nutiesti nauji pėsčiųjų takai, įrengtas apšvietimas, pastatyta nauja estrada, suolai. Neabejoju šio projekto nauda. Atgis istorinis parkas - jis priklausė Gorskių dvarui, kuris sunyko apie I pasaulinio karo metus ir išliko tik autentiškas dvaro arkinis rūsys, esantis po dabartine internatine mokykla. Šį rūsį ketinama pripažinti kultūros paveldo objektu. Beje, iš dvaro laikų parke yra išlikę medžių alėjų fragmentų“, - kalbėjo K.Galdikas.

Salantiškiai mėgsta laisvalaikį leisti parke, esančiame išvaizdžiame Salanto upės vingyje: vasaras turškiasi maudykloje, čia žaidžia paplūdimio tinklinį, krepšinį, stadione spardo futbolo kamuolį. Seniūnas mano, kad sutvarkius parką, jame veiklos ir sporto, kultūros renginių bus galima organizuoti dar daugiau.

Garsėja storiausiu kaštonu

„Parkas buvo apverktinos būklės. Savo pajėgomis, be europinės paramos, ir pasitelkiant viešuosius darbus atliekančius žmones iki šiol galėjome tik iškirsti menkaverčius medžius, brūzgynus, apgrėbti lapus,- kalbėjo Salantų regioninio parko direkcijos direktorius Modestas Šečkus. – Salantų dvaro parkas, kurio plotas - 8 ha, yra svarbi Salantų miesto dalis, jo reljefas ir kraštovaizdis - ypatingi. Šiame parke eksponuojama dendrologinė kolekcija ir auga storiausias kaštonas Lietuvoje – 1,53 m skersmens bei 4,8 m apimties, o jo aukštis siekia 28 m. Kaštonas yra Salantų dvaro parko pasididžiavimas, tačiau jis, kaip ir kiti parko objektai, nėra tinkamai pritaikytas lankyti. Todėl dar 2006 metais prasidėjo pirmieji pokalbiai su Salantų bendruomene, kokia būtų parko vizija, apie tai dar ne kartą diskutavome ir vėliau, kol galiausiai jau galėjome pristatyti ir šį projektą – „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“.

Kaip paaiškino M.Šečkus bei Salantų regioninio parko direkcijos vyriausioji ekologė Asta Bagočienė, įgyvendinus projektą, kurio vertė - 3,7 mln. Lt ir kuris finansuojamas iš ES struktūrinių fondų bei Lietuvos Respublikos biudžeto, parkas taps estetiškai patrauklesnis, o lankytojams bus sudarytos patogesnės sąlygos juo grožėtis. Tvarkoma teritorija bus susieta su visa miesto urbanistine sistema, nes projekte yra numatyti pagrindiniai takai bei jungtys su svarbiausiomis lankymo zonomis ir objektais. Be to, bus pagerinti ne tik esami įėjimai į parką, bet ir vakariniame pakraštyje numatomos prieigos atvykstantiems autoturistams, dviratininkams.

Žavės įvairove

Anot M.Šečkaus, ne visi salantiškiai piktinasi dėl medžių pjovimo – kai kurie, gyvenantieji arčiau parko, prašė jų netgi daugiau iškirsti, nes šie teršią aplinką. „Bus iškirsti 63 pavieniai medžiai ir dar menkaverčiai ar savaime išaugę, jau palūžę medžiai. Dendrologai nustatė, kad daugiau ar mažiau yra pažeisti visi medžiai, todėl jų buvo galima iškirsti ir daugiau. Formuojant parko kraštovaizdį bus atsodintos dvaro stilistikai tinkančios medžių rūšys, suformuotos želdinių grupės. Žinoma, tai bus kitokie medžiai, negu auga miške, juk parko augmenija ir turi žavėti savo neįprastomis spalvomis ir lapų formomis. Tačiau baimintis, kad medžiai neprigis, nereikėtų, nes parinktos tokios jų rūšys, kurios tinka mūsų klimatui“,- paaiškino M.Šečkus.

Iki šiol parke daugiausiai žaliavo savaime išaugę klevai, liepos, ąžuolai, beržai, vinkšnos, nemažai kalninių guobų, paprastųjų eglių, ievų, skroblų, šermukšnių, blindžių, paprastųjų kaštonų, o dauguma svetimžemių augalų buvo pasodinta pradėjus veikti internato mokyklai. Iš vertingesnių paminėtinos sidabrinės dygiosios eglės, platanalapiai klevai, pensilvaniniai uosiai, raudonieji ąžuolai, grakščiosios ir didžialapės liepos.

M.Šečkus ir A.Bagočienė teigė, kad atnaujintą parką papuoš 230 medžių: vakarinių tujų, paprastųjų ir raudonųjų ąžuolų, karpotųjų beržų, trapiųjų gluosnių, totorinių, sidabrinių, raudonųjų ir paprastųjų klevų, didžialapių ir mažalapių liepų, švedinių ir paprastųjų šermukšnių, paprastųjų uosių. Šią medžių gausą paįvairins 439 vienetai krūmų: paprastųjų alyvų, varpinių ameliankų, raukšlėtųjų erškėčių, lenktašakių forsitijų, vienapiesčių ir švelniųjų gudobelių, darželinių jazminų, lanksvų, paprastųjų lazdynų, baltųjų ir raudonųjų sedulų, juodauogių ir raudonuogių šeivamedžių. Parke taip pat bus pasodinta vijoklių – vinvyčių, o tvenkiniuose žydės vandens lelijos.

M. Šečkus paaiškino, kad parko tvarkymo darbus atliekanti bendrovė „Rekreacinė statyba“, kuri ir laimėjo viešųjų pirkimų konkursą, šiemet turėtų pabaigti augmenijos kirtimo darbus bei sutvarkyti jame esančius vandens telkinius, jų pakrantes. „Jei tik oro sąlygos leis ir visi darbai klostysis sklandžiai, vos pasibaigus žiemai, bus tiesiami nauji pėsčiųjų takai: dalis jų bus išgrįsti trinkelėmis, dalis – išpilti granito skalda. Parko takus apšviečiantys žibintai bus parinkti atitinkantys dvaro stilistiką. Tas pats pasakytina ir apie visą mažąją parko architektūrą. Na, o visas projektas turėtų būti baigtas kitų metų vasaros pabaigoje“,- paaiškino M.Šečkus.