Debesys virš Seimo nario Vaidoto Bacevičiaus galvos

V. Bacevičiaus bendrapartietis – konservatorius rajono savivaldybės meras J. Mažeika – kolegoms spaudžiant į posėdį pakviesti Seimo narį, vienąkart neištvėrė ir pareiškė, kad Tarybos nariai į V. Bacevičių kreiptųsi patys, nes jis perduoda jų pageidavimus, į kuriuos Seimo narys neatsiliepia.

Po praėjusį penktadienį įvykusio savivaldybės Tarybos posėdžio, kuriame vėl buvo paklausta, kada į posėdį atvyks V. Bacevičius, “Pajūrio naujienos” gavo savivaldybės Tarybos senbuvio, Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininko Povilo Turauskio pasirašytą keleto Tarybos politinių partijų atstovų atvirą laišką V. Bacevičiui.

Sutapimas – penktadienį nuoskaudą dėl Seimo nario V. Bacevičiaus redakcijai išliejo garbi kretingiškė Milda Raudonytė, gyvenanti Žadeikiuose, sugrąžintame dvare, kuris priklausė jos tėvui - 1936-1940 metų kadencijos Lietuvos IV-ojo Seimo nariui Jonui Raudoniui. Ūkininkas, agronomas J. Raudonis Seime atstovavo Klaipėdos apskričiai. Kaip Seimo narys, visuomenės veikėjas jis patyrė sovietų persekiojimą, buvo įkalintas Belomoro kanalo lageryje, vėliau su šeima, tarp jų buvo ir dukra Milda, ištremtas į Sibirą, Krasnojarsko kraštą. Ir būdami tremtyje J.Raudonio vaikai veržėsi į mokslą – Milda įgijo aukštąjį išsilavinimą, tapo biochemike, ja dirbo ir grįžusi į Lietuvą, gyvendama Vilniuje.

M. Raudonytė teigė galėjusi Seimo nariui nepatogius klausimus užduoti, nuoskaudą išlieti ir telefonu, tačiau tą padaryti viešai, per laikraštį verčia žmonių abejingumas, baimė, gyvenimas nuo vienų Seimo rinkimų iki kitų, kaskart prarandant vis daugiau Lietuvos. Moteris prisipažino, jog ir šįkart net artimieji patarę: “Geriau nesikišk”.

Su P. Turauskio pasirašytu savivaldybės Tarybos politikų atviru laišku ir M. Raudonytės mintimis Seimo narį V. Bacevičių supažindinome vakar, pasikvietę į redakciją. Atsakyti iš karto jis nepanoro ir pareiškė, kad atsakys vėliau, raštu.

Todėl šiandieną spausdiname rajono politikų atvirą laišką V. Bacevičiui ir atvirą M. Raudonytės pasisakymą be jo atsako.

P. Turauskis:

"Jau įpusėjo Jūsų kadencija Seime, tačiau per tą laiką nė karto neatvykote į Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdį, nematėte reikalo su tarybos nariais susitikti kitaip. Nors klausimų, kuriems išspręsti reikalinga Jūsų pagalba, yra labai daug: tai – ir lėšų paieškos pradėtai statyti bibliotekai, Klaipėdos gatvės remontui užbaigti, Kretingos rajono Petrikaičių kapinėms įrengti ir kt.

Be to, norime paklausti, kodėl balsuodamas Seime bloginate Kretingos, tuo pačiu – ir Lietuvos žmonių gyvenimo, verslo vystymo sąlygas: pensijų, socialinių išmokų mažinimas, mokesčių didinimas, sujaukta ir nesibaigianti sveikatos reforma, biurokratų centriniame valdymo aparate tariamas mažinimas bei kt.

Jūsų Kretingos kraštui demonstruojamas abejingumas tarsi įrodo, kad kretingiškiai Jums buvo reikalingi tik tam, kad patektumėte į Seimą, o ne dirbtumėte Kretingos bei Lietuvos žmonių labui."

M. Raudonytė:

"Kai “Pajūrio naujienose” perskaičiau, kad V.Bacevičius sveikins mokytojus su Rugsėjo 1-ąja, nesitvėriau. Už ką jam tiek garbės atiduodam, kurios nenusipelnė. Jis mus dar tą priešrinkiminę vasarą apgaudinėjo, kai fiktyviai, už gerą algą savo nėščią žmoną bendrapartiečio “Edijos” bendrovėje buvo įdarbinęs. Jeigu tai - netiesa, tegul vienąkart viešai paneigia. Seime nespėjo kojų apšilti, kai išgirdom, kad už valstybės pinigus – 5 ar daugiau tūkstančių litų - išsinuomojo prabangų automobilį ir Kretingoj vis rečiau besirodė. Žmonės spėliojo, ar ne todėl, kad tas automobilis daug kuro ryja. Dabar šalies žiniasklaidoje vėl “gražiai” nuskambėjo: su šeima gyvena Seimo viešbutyje, nieko nemoka. Dar nepastatęs namo susipyko su kaimynais, suniokojo jų sodybą: išrovė tujas, kitus augalus, kad tvorą užsitvertų. Tuos augalus rovė, žinoma, ne pats, o vėlgi iš Kretingos atsivežti darbininkai. Ar ne iš to paties bičiulio įmonės? Nepavydžiu tiems žmonėms tokio kretingiškių į Seimo narius pakylėto kaimyno.

Aš turiu moralinę teisę visa tai jam viešai išdrožti, nes praėjau vandenį, ugnį ir varines triūbas. Praėjau ir neprisikiaulinau. Tą darau ir dėl šviesaus savo tėvo atminimo, kuris per nelengvą savo gyvenimą išliko grynas kaip perlas. Ir dėl kitų garbingų, kraštui nusipelniusių žmonių, tokių kaip Prezidentas Aleksandras Stulginskis, kuris, būdamas valdžioje, turtų nesusikrovė, kaip dabartiniai veikėjai. Žemę Jokūbave nusipirko baigęs prezidentauti ir pasiėmęs iš valstybės paskolą."

"Pajūrio naujienos"