Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis viliasi, kad Vyriausybei įsikišus institucijos pagaliau ras sprendimą, kuris atvertų galimybę siekti taikos sutarčių su pastatų savininkais. Priešingu atveju po spalio 16-osios bus pradėti griauti devyni pastatai, o jų savininkams milijonai eurų bus mokami iš visų mokesčių mokėtojų kišenės.
Vyriausybė šią savaitę nepritarė Aplinkos ministerijos siūlomam ultimatumui nesuderinus plano be diskusijų įgyvendinti teismų sprendimus pastatus griauti ir nebesiekti taikos sutarčių. „Spalio 16 dieną planas turi būti arba suderintas, arba pateiktos labai motyvuotos priežastys, kodėl jis nederinamas. Negali būti atsakymo – nenoriu, nepatinka“, – premjerą už ryžtą gyrė Neringos meras. Jis piktinosi Aplinkos ministerijos ultimatumu, nes būtent jai pavaldi teritorijų planavimo institucija siūlo nutraukti pastangas susitarti, nes „užsitęsė derinimai.“
Anot premjero S. Skvernelio, šalyje susidarė absurdiška situacija – Aplinkos ir Kultūros ministerijoms pavaldžios institucijos nesugeba įgyvendinti ankstesnės Vyriausybės nutarimų „vien dėl to, jog neranda būdų, kad būtų priimti sprendimai“.
Taikos sutartis – tik galimybė
D. Jasaitis neslėpė, kad taikos susitarimų pasiekti bus nelengva, tai gali ilgai užtrukti, nes pastatų savininkai, savivaldybė, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir kitos instancijos turės tartis dėl kiekvieno objekto. Jeigu taikos sutarčiai prieštaraus nors viena institucija ar pats savininkas, anot mero, bus vykdomas teismo sprendimas ir pastatas griaunamas. „Tačiau dabar atsiranda galimybė visoms šalims susitarti“, – pabrėžė D. Jasaitis.
Be to, atsisakymas siekti kompromiso turės būti motyvuotas. Ir jeigu motyvai taisyti pastatą bus teisiškai pagrįsti – su jais nesutikusiam savininkui bus sunku tikėtis žalos atlyginimo. „Tuomet jei nebūtų susitarta ir pastatas būtų nugriautas, vargu ar valstybei bus priteista atlyginti žalą arba priteista suma bus mažesnė, nes Vyriausybė suteikė šansą susitarti“, – svarstė meras.
Paini žalos atlyginimo procedūra
„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad konfliktas tarp Aplinkos ir Kultūros ministerijoms pavaldžių institucijų tęsiasi beveik dvejus metus. Kultūros ministerijai pavaldus KPD ir Aplinkos ministerijai pavaldi VSTT nuo 2015 metų rudens nesuderina Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų, kurie leistų siekti kompromiso dėl savavališkomis statybomis pripažintų statinių. Iš viso yra tokie 5 objektai arba 9 pastatai. Kiek jų nugriovimas galėtų kainuoti mokesčių mokėtojams, spręstų teismai, nagrinėjantys savininkų skundus dėl žalos atlyginimo.
Anot mero D. Jasaičio, beveik kiekvienu atveju priteistos kompensacijos gali būti panašios į sprendimą dėl jau nugriauto žuvų restorano Juodkrantėje. Už 2013 metais nugriautą pastatą savininkai iš valstybės prisiteisė apie 1,15 mln. eurų. Restoraną valdė UAB „Verslo investicijų projektų centras“, ši bendrovė ir iškėlė ieškinį valstybei. Vėliau, teismo procesų metu žalos reikalavimo teisę bendrovė perleido UAB „Meirona“.
Žalos atlyginimą perėmė Teisingumo ministerija. Pagal susitarimą – 25 proc. žalos teko Neringos savivaldybei, 75 proc. – valstybės interesams atstovaujančiai VTPSI.
D. Jasaitis sakė, kad Neringos savivaldybė jau pradėjo grąžinti žalą šiais metais ir yra įpareigota per 5 metus sumokėti 320 tūkst. eurų. „Neringos savivaldybei tokia suma yra visiškas kosmosas“, – guodėsi meras. Anot jo, proporcija buvo padalyta suskaičiavus parašus – kiek parašų išduodant statybos (kuri vėliau pripažinta nelegalia) leidimą padėjo savivaldybės ir kiek – valstybės institucijų pareigūnų.
VTSPI reikalauja regreso
Tuo metu VTPSI išmėgina regreso galimybę už priteistą palyginti nedidelę žalą kitoje byloje. Rugpjūčio mėnesį inspekcija kreipėsi į teismą, kad iš neteisėtus sprendimus priėmusių valstybės tarnautojų būtų išieškota žala byloje dėl pastato Juodkrantėje (L. Rėzos g. 1 a).
Žala valstybei nustatyta 2009 metais Klaipėdos apygardos teismo sprendimu panaikinus šio sklypo detalųjį planą, statybos leidimą, pastatų pirkimo-pardavimo sandorius bei įpareigojus statytojus griauti statinius. Savininkai iš statytojo, taip pat „Verslo investicijų projektų centro“ pirko namą, tačiau po teismo sprendimo prarado nuosavybės teisę į jį. Teismas iš Lietuvos valstybės priteisė gyventojams 454 tūkst. litų (131,5 tūkst. eurų) žalai atlyginti, taip pat 5 proc. palūkanas. Kol kas savininkai prarado tik teises, bet jeigu namas bus nugriautas (o jis yra griautinų sąraše), bus nauja byla ir didesnė žala.
VTPSI regreso tvarka prašo atlyginti inspekcijai tenkančią žalos dalį (ji sudaro 73 tūkst. eurų) iš trijų buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų.
Ne bylinėtis, o tvarkytis
Neringos meras tokią galimybę pavadino juokinga, nes regreso tvarka galima išreikalauti palyginti nedidelę sumą – iš parašą padėjusio valdininko priteista kompensacija negali viršyti 9 vidutinių valstybės tarnautojo atlyginimų. „Tai – tūkstančiai eurų. Kai tuo metu už vieną namą mokame daugiau kaip milijoną eurų“, – pažymėjo D. Jasaitis.
Anot jo, reikia ne bylinėtis, o tvarkyti teisinę bazę. „Teritorijų planavimo teisinė bazė taip suvelta, kad jei reikalausime regreso, greitai neberasime tarnautojų, kurie pasirašytų išduodant leidimus. Lietuvoje sustos visos statybos. Kiekvienas Architektūros skyriaus darbuotojas visuomet atneš paaiškinimą, kad negali pasirašyti projekto, nes to daryti neleidžia vienas ar kitas teisės aktas. Ką tuomet VTPSI darys?“ – stebėjosi meras.
Premjeras S. Skvernelis taip pat nurodė Aplinkos ir Kultūros ministrams lapkričio mėnesį pristatyti galimus sprendimus, kaip būtų galima optimizuoti priežiūros institucijų veiklą. Anot D. Jasaičio, procedūras būtina supaprastinti, nes dabar bendrojo plano keitimas trunka penkerius metus, o tik jį patvirtinus galima pradėti rengti detalųjį planą. „Negali taip būti, kad teritoriją viešajam tualetui statyti reikia planuoti septynerius metus. Ir tai geriausiu atveju, jeigu visos šalys susitaria ir neatsistoja kas nors laikydamas plakatą ir šaukdamas: apsaugokime čia augantį papartėlį“, – ragino Neringos meras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą