Bolševikų terorą primena ekspozicija

S. Nėries gatvėje, antrajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje statyto pastato rūsiuose po Antrojo pasaulinio karo buvo įkurta sovietinio represijų aparato KGB būstinė. Pastato, kuriame tarpukariu veikė senelių prieglauda, rūsiuose įrengtose 12 kvadratinių metrų ploto pliko betono kamerose buvo kalinami ir kankinami Lietuvos patriotai. Vienoje, pačioje drėgniausioje patalpoje, kur nuolat telkšodavo vandens balos, buvo karceris, skirtas labiausiai užsispyrusiems ar kalėjimo režimą pažeidusiems kaliniams.

Keliose kamerose dabar įrengta ekspozicija, kad klaipėdiečiai galėtų savo akimis pamatyti, kokiomis sąlygomis buvo laikomi su sovietų režimu kovoję arba tik jam nepritarę Lietuvos gyventojai.

Ekspozicinėje kameroje stovi du gultai, o kampe - "paraša", metalinis indas, į kurį suimtieji turėdavo atlikti gamtinius reikalus. Pasak Sauliaus Karaliaus, Mažosios Lietuvos muziejaus muziejininko, iš pradžių kamerose buvo įrengtos paprastos, iš lentų sukaltos pakylos. Jei čekistai priveždavo daugiau suimtųjų, gultus išnešdavo ir žmonės turėdavo miegoti ant betoninių grindų.

Vienoje patalpoje yra paliktos autentiškos durys, su akute, pro kurią saugumiečiai stebėdavo suimtuosius, ir anga maistui paduoti.

Ant ekspozicinės kameros sienos pakabintas KGB aukų pavardžių sąrašas primena, kad požemiuose iš viso kalinta daugiau nei 8 tūkst. sovietų režimui neįtikusių žmonių. Suimtieji šaltuose rūsiuose praleisdavo nuo kelių mėnesių iki pusmečio, po to buvo gabenami į kalinimo, tremties arba bausmės atlikimo vietas.

Šiame nuo visuomenės ilgus metus slėptame rūsyje galėjo būti vykdytos ir slaptos egzekucijos. Kieme išliko pastogė, kur, pasak liudininkų, buvo sukraunami rūsiuose mirusių kalinių, kuriuos per tardymus žvėriškai sužalodavo gailesčio nejautę bolševikų budeliai, kūnai. Naktimis aukas laidojo greta esančiose senosiose uostamiesčio kapinėse, kurios vėliau buvo sunaikintos.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę šiame pastate įsikūrė Klaipėdos teritorinė muitinė.

Apie genocido ekspoziciją seniai galvojęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys džiaugiasi galų gale susitaręs su muitininkais: "Jie perleido kalinimo kamerą, tardymo rūsį. Aišku, mes tų patalpų norėjome daugiau, tačiau muitininkams patiems trūksta vietos".

Klaipėdos savivaldybė patalpoms sutvarkyti skyrė 20 tūkst. litų.