Blynų kvapo nebebus?

"Daugeliui institucijų jau pabodo gyventojų skundai dėl kvapų, kurie jiems neduoda ramiai gyventi. Visi rodo pirštais į jus, tad ir norime išsiaiškinti, ar planuojate ką nors daryti, kad tų kvapų nebeliktų", - išvažiuojamojo posėdžio metu teiravosi Klaipėdos tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Bendrovės "Mestilla" gamybos direktorė Margarita Salytė pripažino, kad ši problema yra nemenkas galvos skausmas jų įmonei. Esą, kai jie iš vokiečių pirko gamybos technologiją, niekas jų neperspėjo apie tokią galimą problemą.

"Be to, Klaipėda yra vėjuotas kraštas. Ir, kaip tyčia, vėjas dažniausiai pasisuka taip, kad visi kvapai keliauja į miesto pusę. Šis kvapas nėra pavojingas, nes jis yra organinis - atsiranda tuomet, kai paskrudintus ir karštu spaudimu išspaustus rapsus dar kartą kaitiname. Tačiau suprantame, kad žmonėms jis nepatinka. Liūdniausia yra tai, kad ir kur mes kreipėmės, aiškaus ir vieno recepto, kaip reikėtų to išvengti, neradome, todėl eksperimentuojame", - pasakojo M. Salytė.

Pasak jos, aplinkosaugai jau išleista per 130 tūkst. eurų (beveik 449 tūkst. litų). Esą bendrovė jau yra išbandžiusi ne vieną įrenginį, kad tik mieste nebeliktų to erzinančio blynų kvapo.

"Beje, kiek lankėmės panašiose Vokietijos gamyklose, jokios panacėjos neradome. Rugpjūčio pradžioje pastatėme ozonatorių, kuris suardo kvapo daleles. Atrodo efektas yra, nes nuo to laiko nebesulaukiame pasipiktinusių gyventojų skambučių ir laiškų", - pasakojo M. Salytė.

Tiesa, Visuomenės ir sveikatos centras sulaukė gyventojų skundų spalio pabaigoje. Tačiau bendrovės gamybos vadovė patikino, kad tą dieną tiesiog suveikė žmogiškasis faktorius - darbuotojas 18 minučių pavėlavo pakeisti deguonies kasetes.

Nors politikai ir liko patenkinti bendrovės požiūriu į aplinkosaugą, tačiau užsiminta ir apie tai, kad tikslinga būtų įrengti kvapų matavimo stotelę - esą tuomet visiems būtų daugiau aiškumo. Tačiau bendrovės atstovai suabejojo, ar yra tokių stotelių, kurios matuotų tik kvapus.

Bendrovės atstovė neslėpė, kad biodyzelino gamintojai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Esą situacija labai sudėtinga. Pasak jos, kai pradėjo veikti bendrovė "Mestilla", vienu metu atsidarė dar dvi tokios gamyklos Estijoje ir Latvijoje.

"Estai jau seniai užsidarė, dėl latvių - nežinia, o mes balansuojame", - neslėpė bendrovės gamybos direktorė.