Biblioteka padėjo pamatyti nykstančius paukščius

60 hektarų ploto parkas, kuriame įsikūrusi ir Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, jos darbuotojams ir tapo įkvėpimo šaltiniu kuriant programėlę "Plungės išmanusis parkas".

"Mes įsikūrę nuostabioje teritorijoje, kuri iki šiol nėra tinkamai išnaudojama kaip gamtos objektas. Parkas iki šiol nebuvo gamtos prasme "pačiupinėtas", apžiūrėtas, suregistruotas, tad supratome, kad dabar turime puikiausią galimybę tą padaryti ir naudodami technologijas parodyti tai, kas yra aplinkui", - pasakojo viešosios bibliotekos Informacijos ir mokymo centro vedėja Virginija Liutikaitė.

Biblioteka, užsimojusi paversti parką "išmaniąja" žaliąja zona, užsibrėžė tikslą sukurti virtualią edukacinę-pažintinę programą su pritaikymu mobiliesiems įrenginiams, taip pat svetainę su visa turinio valdymo sistema.

Nuo šiol, ruošiantis kelionei į Plungę, internete galima peržiūrėti sukauptą informaciją ir jau pasiruošus, pasiskaičius atvažiuoti. Galima ir vaikščioti po patį parką naudojantis specialiu žemėlapiu savo mobiliuosiuose telefonuose arba planšetėse. Programėlė veikia visame parke, tereikia turėti internetą.

Buvo sukurti trys virtualūs turai. Vienas jų - skirtas pažinčiai su kultūros objektais parke - esamais ir net buvusiais, tačiau išnykusiais anksčiau. Kitas turas skirtas parko augalams, pristatoma apie 30 svarbių medžių ir pievų, kuriose galima rasti retesnių augalų, taip pat vaistažolių sodas. Ir trečiasis turas - gyvūnų, pristatantis visas 40 parke pastebėtų paukščių rūšių. Parke galima atrasti ir šikšnosparnių, ir netgi dančiasnapių, įrašytų į Raudonąją knygą.

"Yra šikšnosparnių buveinės, kur jų didžiausia koncentracija. Yra ir ypač reto gyvūno - dančiasnapio - kolonijos. Ir mes patys, ir plungiškiai tik visai neseniai sužinojome, kad šitas į antį panašus paukštis, plaukiojantis mūsų tvenkiniuose, yra baigiantis išnykti dančiasnapis", - pasakojo bibliotekininkė.

Šio projekto dėka Plungėje atsirado ir naujų gamtos objektų. Tiksliau pasakius, jie buvo atrasti. Tai - trys medžiai, pastebėti arboristų.

"Atvažiavę specialistai, apžiūrėję parką, atrado ne tik seniai tokius mūsų žinotus ir gerbtus medžius, kaip Perkūno ąžuolas arba Verkianti liepa. Jie nusprendė, kad dėmesio verti ir būtini visiems parodyti yra Laikrodinės ąžuolas, Mykolo Oginskio liepa ir Aukštasis Plungės parko ąžuolas", - atradimus vardino V. Liutikaitė.

Vieni svarbiausių projekto partnerių buvo Klaipėdos universiteto Botanikos sodo darbuotojai, kaip ir Žemaičių dailės muziejus, Žemaitijos nacionalinis parkas, tačiau pagrindiniu "smegenų centru" bibliotekininkai vadina dar vieną partnerį - Oginskio dvaro bičiulių klubą. Tai - buvę mokytojai, kultūros darbuotojai.

Šio klubo atstovė Zita Paulauskaitė sako, kad svarbiausia buvo iš pradžių surinkti visą įmanomą informaciją apie vietą. Tad kunigaikščių Oginskių paveldu besidomintys nevyriausybininkai ėmėsi kaupti iki tol nematytas parko nuotraukas ir kitus dokumentus, vėliau tapusius istorinio ir kultūrinio virtualaus turo po parką dalimi. Paieškos vyko labai paprastai - kreipiantis į pačius plungiškius. Ir čia - kaip ir dančiasnapių ar "naujų" medžių atveju - būta netikėtų atradimų.

"Žmonės atnešė unikalių nuotraukų, kurių nė vienam leidinyje dar nebuvo. Viena fotografija labai suglumino tiek muziejininkus, tiek mus pačius, tiek istorikus - viena moteris atnešė vadinamojo mažojo lurdo nuotrauką iš XIX amžiaus. Jis buvo parke, bet niekas iki šiol apie tai nežinojo", - pasakojo visuomenininkė.

Sovietmečiu šis objektas, kaip ir kiti Plungės parke, buvo sunaikintas. Tačiau Z. Paulauskaitė džiaugiasi, kad būtent bibliotekininkų projektas jiems neleis nugrimzti į užmarštį, o visa surinkta medžiaga bus saugoma atskiros duomenų bazės pavidalu.

"Daug kas sunaikinta, ypač mažoji architektūra - pavėsinės, aikštelės, kur vykdavo vaidinimai, dvaro malūnas, skalbykla. Ir mes iš tų nuotraukų atvėrėme istorinę perspektyvą, kaip vis dėlto tas parkas atrodė, pilnas gyvybės", - didžiavosi ji.

Bibliotekininkai irgi džiaugėsi prisidėję prie aktyvesnio bendruomenės gyvenimo.

"Ne tik literatūra, ne tik knyga. Mes visada suvokėme, kad biblioteka, ypač tokiame nedideliame mieste kaip Plungė, provincijos biblioteka, yra kitokia - ji yra kaip bendruomenės namai, o namuose tinka įvairiausios veiklos", - pastebi Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir mokymo skyriaus vedėja.