Bendrabučius nori statyti su verslininkų pagalba

Jau seniai planuojamas Klaipėdos universiteto bendrabučių kompleksas niekaip nepastatomas - valstybinė turto atnaujinimo programa nepagelbėjo parduodant senus universiteto pastatus, todėl lėšų naujiesiems neatsirado. Pasak KU rektoriaus Vaidučio Laurėno, šiuo metu tikimasi, jog prie bendrabučių komplekso statybų panorės prisidėti privatus verslas.

"Planuojame, jog kompleksą statyti galėtumėm iš keturių šaltinių lėšų - valstybinių, Klaipėdos universiteto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei privataus kapitalo", - sakė V. Laurėnas.

Šis sumanymas praėjusią savaitę sostinėje buvo pristatytas galimiems investuotojams. Teigiama, jog susidomėjusiųjų jau atsirado, vyksta pokalbiai, skaičiavimai.

Pasak KU Infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus Rimanto Didžioko, visam trijų planuojamų bendrabučių kompleksui prireiktų apie 30 mln. litų. Kol kas galima pradėti statyti tik 2 pastatus, mat trečiajam atsirasti neleidžia aukštos įtampos elektros tinklai. 2 pastatų statyboms prireiktų apie 20 mln. litų.

Jeigu viskas klostysis gerai, tikimasi, jog nauji KU bendrabučiai išdygs jau 2015-aisiais. Universiteto rektoriaus teigimu, prireiktų apie 900 vietų bendrabučio komplekso.

Statyti naujus bendrabučius, anot V. Laurėno, būtina, mat senieji yra netinkamos būklės, ketverius metus į juos neinvestuota. Be to, kasmet daugėja į KU norinčių atvykti užsienio studentų, kuriems bendrabutis būtinas, o vystantis Jūriniam slėniui tikimasi sulaukti ir daugiau čia reziduojančių užsienio mokslininkų bei dėstytojų.

Universitetas apie bendradarbiavimą su verslu galvoja ir planuodamas sveikatinimo bei studijų komplekso statybas. Sveikatinimo kompleksas atsieitų apie 40 mln. litų. Studijų kompleksas, šalia kurio ketinama įkurti ir konferencijų centrą, kainuotų apie 30 mln. litų. Šis studijų kompleksas padėtų suvienyti fakultetus, perkelianti juos į patį universiteto miestelį. Pasak V. Laurėno, planuojama, jog miestelyje būtų įsikūrę visi fakultetai, išskyrus dabartinėse vietose liksiančius Menų ir Pedagogikos fakultetus.

Taip pat kalbama ir apie fakultetų skaičiaus mažėjimą. Jau kitų metų pradžioje, rektoriaus teigimu, ketinama apsispręsti dėl Socialinių mokslų fakulteto tinkamo formavimo. Esą dabar, kalbant praktiškai, KU turi pusketvirto fakulteto, apimančio socialinius mokslus. Bus svarstoma, kaip efektyviau išnaudoti struktūrą - galbūt sujungti kai kurias sritis ar kažkurių atsisakyti.

Tiesa, kalbant apie universiteto ir privataus verslo bendradarbiavimą, kol kas nėra suformuoto teisinio mechanizmo. Pasak V. Laurėno, tikimasi ir valstybės pagalbos, mat uostamiesčio universitetas būtų pirmasis, leidęsis į tokį bendradarbiavimą su privačiomis struktūromis.