Be Jūros šventės neliksime?

Savivaldybės valdininkai tikina, kad kitais metais šventė tikrai bus, kad variantų ir galimybių turima labai daug, o konkursas naujam vadovui išrinkti bus paskelbtas dar šiemet.

Rems ir toliau?

Nuo lapkričio 1 d. gavęs atitinkamą pasiūlymą iš darbo išėjo VšĮ "Klaipėdos šventės" vadovas Remigijus Mockus, Jūros šventės organizavimui atidavęs 9 savo gyvenimo metus. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad jo atleidimą dar turi palaiminti miesto Taryba.

Konkursą naujam vadovui parinkti žadėta skelbti artimiausiu metu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės manymu, šis darbas turėjo būti atliktas labai greitai, nes pasirengimas Jūros šventei prasideda beveik prieš metus.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė didelės bėdos dėl susidariusios situacijos neįžvelgia. Anot jos, tos kompanijos, kurios rėmė Jūros šventę, tikėtina, tai darys ir toliau, nes jau yra nusistovėjusios tradicijos. Pasak jos, ir anksčiau šventei būdavo imama ruoštis tik kovą, lėšos nebuvo pradedamos rinkti prieš metus, nors tai ir nėra gerai. Tad šiuo požiūriu dar nevėluojama.

Be to, "Klaipėdos šventės" neliko be vadovo. Laikinai šias pareigas eina Galina Liniova. Tačiau dabar įmonė užsiima kitais darbais, nes jai pavesta organizuoti visą kalėdinę šventę.

Keli modelio variantai

Pernai pasiūlytas įmonės "Klaipėdos šventės" veikimo modelis pasirodė esąs ne visiškai tinkamas. Manyta, kad įstaiga galės išsilaikyti gaudama užsakymų organizuoti valstybines šventes. Tačiau tų darbų nebuvo tiek, kad būtų užtikrinta įstaigos veikla.

Neseniai vykusiame įmonės valdybos posėdyje buvo svarstyti net keli variantai, kaip "Klaipėdos šventės" turėtų dirbti ateityje. Pasak departamento vadovės, maksimaliai priimtino varianto nebuvo.

Viena iš siūlomų idėjų - įkurti VšĮ Jūrinės kultūros centrą. Jis esą darbo turėtų pakankamai. Tai - vienas iš patraukliausių variantų. Tačiau kilo klausimas, ar politikai yra apsisprendę finansuoti jo programas, ar jūrinės įmonės yra pasirengusios būti partnerėmis ir ar jūrinių programų poreikis yra realus, ar tik teorinis? Teigiama, kad atsakyti į šiuos klausimus reikia laiko.

Valdybos posėdyje svarstyta ir tai, ar nereikėtų panaikinti įstaigos ir kasmet pirkti Jūros šventės organizavimo paslaugas iš privačių bendrovių. Tačiau šis variantas turi nemažai minusų. Jeigu konkursą kasmet laimėtų vis kita įstaiga, vargu ar rėmėjai pasitikėtų ja renkant lėšas. Iškiltų pavojus ir dėl pačios šventės arba dėl dar didesnio jos sukomercinimo.

"Reikia gerai padiskutuoti šiuo klausimu, ir jeigu jau ką nors keisti, tai suprantant, kad tikrai einama teisingu keliu ir kad tas modelis galės tarnauti bent jau 5 metus. Todėl ir nenorime skubėti", - sakė N. Laužikienė.

Tad ji linksta prie to, kad, ko gero, dabar nereikėtų keisti įmonės veiklos, o pirmiau skelbti jos vadovo konkursą ir tada su juo kartu ieškoti tinkamo modelio šios įstaigos veiklai. Tačiau nežinia, ar tokiam variantui pritars savivaldybės administracija. Kol kas galutinio sprendimo šiuo klausimu dar nėra.

N. Laužikienė patikino, kad nepaisant susidariusios padėties, šiuo metu vis dėlto jau ruošiamasi konkursui.

"Ateis eilė šiam darbui ir jis bus padarytas. Pasakyti, kada tiksliai, negaliu. Esu susirinkusi visus duomenis, pasižiūrėjusi, kaip reikia ruošti konkursą. Yra visiškai naujų reikalavimų, kurių nebuvo iki šiol. Pavyzdžiui, pretendentui reikia atlikti ir teisės aktų testą. Jeigu norinčiam dirbti valstybės tarnyboje būtina atsakyti į 100 teisinių klausimų, tai viešosios įstaigos vadovui - į 50 klausimų. Be to, būtina peržiūrėti ir įmonės pareigybes, kurios buvo patvirtintos prieš 12 metų. Yra labai daug parengiamųjų darbų, kuriuos būtina padaryti norint skelbti konkursą. Tačiau, manau, dar šiemet mes jį paskelbsime", - sakė departamento vadovė.