Bauda už nesamų taisyklių pažeidimą?

Administracinė nuobauda klaipėdiečiui skirta už tai, kad jis birželio mėnesį plaukiojo jūroje draudžiamose vietose, tai yra už maudymosi vietų pažymėtų ribų.

"Mane nubaudė už tai, už ką aš pats seniai kovoju", - ironizavo G. Čepas.

Jis teigia jūroje plaukiojantis jau trisdešimt metų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, tačiau nuo kranto niekuomet nenutolstąs.

"Esu net kelių sporto šakų sporto meistras, tačiau niekuomet neplaukiu labai toli. Ir tą dieną plaukiau palei krantą nuo Melnragės iki Kukuliškiuose esančios Juodosios tvirtovės. Ta vieta, kur mane pasivijo gelbėtojai su vandens motociklu, yra už pliažo ribų. O plūdurų ten visiškai nėra. Formaliai vertinant, manęs jie neturėjo teisės bausti, nes gelbėtojų instrukcijos draudžia gelbėti žmones už pliažo ribų. Be to, kas nustatė, kad aš išplaukiau už plūdurų, jei jų ten paprasčiausiai nebuvo?" - piktinosi klaipėdietis.

Jis taip pat juokėsi, kad vandens toje vietoje buvo iki juosmens ir jo gyvybei joks pavojus negrėsė.

"Žinau, kad gelbėtojai gali tik užsiimti prevencija. Be to, kaip jie nustatė mano asmenybę, jei aš su jais nebendravau, o nuplaukiau toliau?" - piktinosi klaipėdietis.

Nenurodytos reikšmės

Pasak G. Čepo, Klaipėdoje nėra reglamentuota, nei kaip turi būti pažymėtos vietos, už kurių draudžiama plaukti, nei kuo jos turi būti žymimos. Be to, pliažų prieigose pateiktoje informacijoje nėra paaiškinta, kaip žymimos paplūdimių ribos, ir nėra jokių ženklų bei jokios informacijos, iki kur galima maudytis.

"Aš jau antrus metus neduodu ramybės savivaldybei, kad reglamentuotų vėliavų reikšmes, draudžiančiuosius ir leidžiančiuosius ženklus, kad vykdytų sveikatos ministro bei savivaldybės Tarybos sprendimus ir atitvertų maudynių vietas vaikams, kad panaikintų gelbėtojų darbų saugos taisyklių punktą, kuriuo gelbėtojams draudžiama gelbėti. Kitaip tariant, nukentėjau dėl to, už ką pats ir kovoju", - aiškino G. Čepas.

Sušlubavo atmintis

Užtat Klaipėdos SGT viršininkas Virginijus Urbonas apie šį incidentą kalbėjo nenoriai. Jis net neprisiminė, ar dar yra kam nors skirta bauda už tokį patį nusižengimą.

"Baudas skiriame ne mes, mes tik iškviečiame policiją. Ar tą kartą kvietėme policiją? Nebeatsimenu, bet tas pilietis jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos", - aiškino V. Urbonas.

Gelbėtojų viršininkas aiškino, kad jūroje maudynių vietos žymimos plūdurais, tačiau daug didesniais intervalais nei kitose jūrose.

"Baltijos jūra yra viena pavojingiausių, jos negalima lyginti su Viduržemio, kur plūdurai yra kas keletą metrų. Gylis mūsų jūroje dėl srovių nuolat kinta, todėl mes neturime galimybių kasdien keisti plūdurų vietą. Jie yra pritvirtinami prie dugno, o mūsų pliažai driekiasi 8 kilometrus. Mes neturime tiek bujų, kad jas išmėtytume kas 10 metrų", - aiškino V. Urbonas.

Tačiau Klaipėdos SGT viršininkas neslėpė nepasitenkinimo, kad tenka kalbėti apie G. Čepą.

 AUKA. Germanas Čepas teigia nukentėjęs už tai, dėl ko jis pats ir kovoja.

"Tas pilietis jau ketvirtus metus mus terorizuoja. Rašo prezidentei, Seimo nariams, Vyriausybei, įvairiausioms tarnyboms. Visą Respubliką ant kojų kelia, net nenoriu apie jį kalbėti", - karščiavosi V. Urbonas.

Milijonas iš biudžeto

"Vakarų ekspresas" ne kartą rašė apie G. Čepo pastangas Klaipėdos SGT veiklą padaryti skaidresnę. Ši biudžetinė įstaiga, dirbanti ištisus metus, iš miesto iždo kasmet gauna apie 800 tūkst. litų. Dar per 100 tūkst. ji užsidirba iš patalpų nuomos ir viešųjų tualetų pliažų prieigose administravimo.

Sekdamas Palangos savivaldybės pavyzdžiu, kuri Vandens motociklų klubui, laimėjusiam skęstančiųjų gelbėjimo paslaugų konkursą, moka tik 217,8 tūkst. litų už sezoną, G. Čepas siūlo panašiai pasielgti ir Klaipėdoje.

Klaipėdos SGT veikla sukėlė įtarimų ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kontrolės tarnybai, kuri, atlikusi šios tarnybos veiklos auditą, rado daugybę trūkumų.

Pats G. Čepas teigia neturįs jokių tikslų, tenorįs aiškumo ir sąžiningumo.

"Įdomu, kad Klaipėdos SGT vadovaujasi savo pasitvirtintomis taisyklėmis, kurių kai kurie punktai patys sau prieštarauja. Viename taisyklių punktų teigiama, kad gelbėtojas privalo nedelsiant suteikti pagalbą skęstančiajam, o kitame, kad esant nepalankioms oro sąlygoms, kai bangavimas jūroje didesnis nei 3 balai, gelbėtojui draudžiama atlikti gelbėjimo darbus. O juk būtent tada gelbėtojų pagalbos labiausiai ir reikia. Išeitų, kad skęstančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas?" - stebėjosi G. Čepas.