Baisiausia, kai nepasigenda pasiklydusių vaikų

Palangos pajūrio gelbėtojų vadas J. Pirožnikas pasakoja, kad nors padidėjus informacijos apie saugumą paplūdimiuose sklaidai pavojingų incidentų skaičius gerokai sumažėjo. Nors vis dar pasitaiko atvejų, kuomet tenka kovoti ne tik su nesaugiai vandenyje besielgiančiais asmenimis, bet ir su nuo alkoholio apsvaigusiais žmonėmis.

„Būna, kad randame poilsiautojų, užsilikusių nuo vakar, kuriems yra sunkus rytas. Mes juos pažadiname ir paprašome palikti paplūdimį, nes jie yra neblaivūs. Jei jie patys gražiuoju palieka paplūdimį, mes nesikreipiame į policijos pareigūnus. Bet būna ir tokių, kurie prieštarauja, griebia gelbėtojui už atlapų ir aiškina, kad turi būti taip, kaip nori jie, o ne taip, kaip sako įstatymai“, – sako J. Pirožnikas.

Kalbėdamas apie neblaivius asmenis gelbėtojas pabrėžia, kad liūdniausia dėl su išgėrusiais tėvais paplūdimyje esančių mažų vaikų. Šį sezoną jau pasitaikė kelios dešimtys atvejų, kuomet pasimetusių vaikų tėvai net nepasigenda.

„Yra didelė problema dėl vaikų – kai vyko ralis turėjome apie 40 pasiklydusių vaikų. Tačiau problema nėra ta, kad vaikai pasiklysta – tai yra normalu, kai būna apie milijonas poilsiautojų, mamoms gali būti sunku. Problema iškyla tuomet, kai mes randame pasiklydusį vaiką, bet nerandame jo tėvų“, – pasakoja gelbėtojas.

„Tėvai nepasigenda savo vaikų. Tuomet mes jų ieškome per garsiakalbį kone valandą. Buvo atvejis, kai atėjo tėtis su alkoholio kvapu ir ėmė prie gelbėtojų savo mažametį drausminti, kam jis paliko jų poilsio vietą. Tokia kai kurių poilsiautojų kultūra, nors dabar yra griežtesni įstatymai, saugantys vaikus. Man šis atvejis labai įstrigo, norėjosi sudrausminti patį neatsakingą tėvą“, – sako J. Pirožnikas.

Portalui LRT.lt J. Pirožnikas papasakojo ir apie bendrą saugumą paplūdimyje bei atskleidė, kad skęstančiųjų skaičius mažėja: „Per 11 metų žmonių gelbėjimo išmokome daug ir atradome būdą, kaip spręsti problemas. Pirmais metais, kai pradėjome gelbėti, – 2007-aisiais – buvo labai baisu. Būdavo tokia statistika, kad žmonės skęsdavo ir vienam paplūdimio gale, ir kitame, nespėdavome jų gelbėti.

Tuomet pradėjome prevencinį darbą ir ėmėme juos drausminti, padarėme savo lankstinukus, visame paplūdimyje buvo pilna informacijos, kad žmonės laikytųsi tvarkos. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad šią vasarą nebuvo nei vieno nuskendusio žmogaus. Šeši poilsiautojai skendo, bet juos visus pavyko išgelbėti.“

Gelbėtojai darbą pajūryje pradeda nuo ankstaus ryto – važiuoja aplink visą paplūdimį, ieško nusižengimų, nusižengusiuosius sudrausmina. Nors esant prastam orui gelbėtojai iškelia ir į jūrą žengti draudžiančius signalus, jų paiso ne visi poilsiautojai.

„Jei pasakyčiau, kad viskas gerai ir tokių žmonių nėra – pameluočiau. Problemų tikrai yra. Į Palangą suvažiuoja poilsiautojų iš visos Europos, daug poilsiautojų yra rusakalbiai, kitų tautybių žmonės. Jie galbūt ne taip gerai supranta paplūdimio taisykles, bet mes stengiamės informuoti – taisyklės jau parašytos ir rusų, anglų kalbomis“, – tikina J. Pirožnikas.

„Mes džiaugiamės, kad Palangos paplūdimyje būna ir poilsiautojų, kurie patys praneša apie kitus poilsiautojus, kurie vartoja alkoholį ar keikiasi prie mažamečių vaikų. Jie skambina mūsų trumpuoju numeriu ir informuoja. Mes džiaugiamės žmonių pagalba, anksčiau to nebūdavo. Jie sudrausmina kitą poilsiautoją, padeda gelbėtojams susitvarkyti su neblaiviais poilsiautojais, mus užstoja“, – dėkingumo neslepia gelbėtojas.

J. Pirožnikas įspėja, kad net esant ramioms bangoms, jūra yra pavojinga. Tiesa, lygiai tokie patys pavojingi profesionalui atrodo ir kiti vandens telkiniai. Neseniai įvykusiame susitikime su vyriausybės atstovais, gelbėtojas ragino pasirūpinti poilsiautojų saugumu.

„Neseniai dalyvavau Lietuvos profesionaliųjų gelbėtojų vandenyje federacijos ir vyriausybės posėdyje. Aptarėme, kad yra labai didelė problema – ir ne tik jūroje, bet ir apskritai vandenyje. Liūdni skaičiai – iki posėdžio dienos Lietuvoje buvo apie 90 nuskendusių žmonių. Tai yra labai baisu.

Mes galvojame, kokiais būdais įmanoma tai sustabdyti, kad žmonės neskęstų, nesikartotų tos pačios bėdos. Mes kreipėmės į savivaldybę, parašėme raštą ir dabar bendradarbiaujame su Vidaus reikalų ministerija, kur irgi darbo grupėmis bandysime pateikti savo pasiūlymą. Mes turime minčių, kaip galima užkirsti kelią, nes turime labai daug praktikos Palangos paplūdimiuose“, – sako J. Pirožnikas.