Atminimas, prasilenkiantis su istorine tiesa

Šio akmens Palangos parko teritorijoje atsiradimo aplinkybės, užrašo ant jo turinys yra ne tik prieštaringi, bet ir gerokai prasilenkiantys su istorine tiesa.

2011 metais paminėsime tiek karo pradžios, tiek žudynių pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis Palangoje 70-ąsias metines. Dabar yra proga ir prasmė atidžiau pažvelgti į šią, matyt, pačią kruviniausią Palangos miesto istorijos atkarpą.

Prieškaris

Prieškario Lietuvoje gyveno šiek tiek daugiau nei 205 tūkst. žydų, tai sudarė maždaug 7,2 proc. visų šalies gyventojų. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune), kaip ir Vakarų Lietuvos miesteliuose, žydų procentas buvo gerokai didesnis.

Daug kam bus netikėta, tačiau 1884 m. Palangos miestelyje gyveno 1000 krikščionių ir 1500 žydų. Pagal 1920 metų surašymo duomenis, Palangoje, Šventojoje ir jų apylinkėse gyveno 1724 lietuviai, 550 žydų, 514 latvių, 73 lenkai, 35 vokiečiai. Kaimyninėje Kretingoje prieš karą žydai sudarė apie 36 proc. miestelio gyventojų.

Taigi prieš prasidedant karui Palangoje žydai sudarė maždaug trečdalį vietos gyventojų. Palangoje veikė Buršteino, Reinuso, M. ir G. Kanų gintaro dirbtuvės, Eta Gutmanienė ir jos 1936 m. J. Basanavičiaus gatvės pradžioje pastatyta pirmoji Palangos elektrinė, mėsininkas Bručkus (Senderis Bruckus) - tai vis tie patys palangiškiai žydai, jų įmonės ir darbai Palangoje.

Didžiulė Palangos miesto dalis rytinėje Vytauto gatvės pusėje nuo Kretingos gatvės (dabartinės autobusų stoties) bemaž iki pat Žvejų gatvės taip ir vadinosi - Žydų miestas. Ši miesto dalis praktiškai visa sudegė (išskyrus sinagogą) per 1938 m. gegužės 10 d. Palangos gaisrą.

Karas

1941 m. birželio 22 d., prasidėjus karui, vokiečių kariuomenė Palangoje pasirodė jau pačią pirmąją karo dieną. Kaip, beje, ir Kretingoje.

Kartu su vermachto kariuomenės daliniais Palangoje pasirodė ir liūdnai pagarsėjęs Tilžės gestapo operatyvinis būrys, kuris SS brigadenfiurerio F. W. Stahlekerio įsakymu Lietuvos pasienyje kartu su vietos policija ir vietiniais talkininkais pradėjo vykdyti Lietuvos gyventojų, daugiausia - žydų tautybės, žudynes.

SS pareigūno, vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje Karlo Jagerio 1941 m. gruodžio 1 d. ataskaitoje nurodyta, kad nuo 1941 m. liepos 4 d. jo nurodymu ir pavedimu skrajojantis SS oberšturmfiurerio Joachimo Hamanno būrys kartu su lietuviais talkininkais Lietuvoje (kartu su Daugpiliu ir Minsku) sušaudė 137 346 žmones. Patikslintais duomenimis, 137 350 žmonių.

Pagal K. Jagerio raportą, Lietuvos provincijoje (išskyrus didžiuosius miestus - Vilnių, Kauną, Šiaulius ir Panevėžį) 1941 m. buvo nužudyti 65 967 žydai. Tačiau į K. Jagerio raportą nėra įtrauktos Kretingos, Mažeikių, Telšių, Tauragės, Vilkaviškio (išskyrus 1941 m. lapkričio 15 d.) ir Šiaulių apskrities (išskyrus 1941 m. rugpjūčio 27 d. Joniškio ir 1941 m. spalio 2 d. Žagarės) žydų žudynės. Todėl žudynės Palangoje (kaip ir žudynės Kretingoje, Salantuose, Darbėnuose, Skuode) į K. Jagerio ataskaitą nepateko.

Turimi duomenys yra gana prieštaringi, tačiau, matyt, iš viso Palangoje buvo sušaudyta apie 400 daugiausia žydų tautybės žmonių.

Tai, kad Lietuvoje buvo šaudomi ne tik žydai, patvirtina ta pati K. Jagerio ataskaita. Joje rasime duomenų ne tik apie sušaudytus žydus (jų - absoliuti dauguma), bet ir apie "lietuvius, lietuvius komunistus, komunistus, rusus, lenkus, karo belaisvius, čigonus" ir kt.

Be žudynių statistikos, K. Jagerio ataskaitoje yra ir tokių pastebėjimų: "Kiekvieno apskrities miesto kalėjime buvo laikoma vidutiniškai apie 600 lietuvių tautybės asmenų, nors jokio pagrindo laikyti juos suimtus nebuvo. Jie buvo partizanų suimti, remiantis paprastais įskundimais ir pan. Daugeliu atvejų buvo suvedamos asmeninės sąskaitos..."

Pabaigos pradžia

Jau birželio 26 d. visi Palangos žydai (tie, kurie, prasidėjus karui, pasiliko gimtajame mieste) per vos dvi valandas buvo suimti ir uždaryti šalia dabartinės autobusų stoties stovėjusioje sinagogoje. Moterys ir vaikai buvo atskirti nuo vyrų bei nuvaryti link Kretingos, į Pryšmončių kaimą. Beje, Kretingos žydai taip pat buvo suimti birželio 26 d. Be žydų, Kretingoje dar buvo suimta 50 lietuvių.

Prieš šiuos suėmimus Palangoje vietos ir Kretingos policija suorganizavo du susirinkimus. Arešto dieną įvykusiame susirinkime Palangos policijos nuovados viršininkas Juozas Adomaitis paragino suimti visus Palangos žydus, nes žydai padegė Kretingą ir netrukus degins Palangą...

Gaisras Kretingoje iš tikrųjų buvo. Kilo jis birželio 25 d., padegus žydų sinagogą, kurioje buvo ieškoma pasislėpusio žydų rabino Benjamino Perskio. Kretingos sinagoga sudegė, o kartu su ja - ir dalis miesto centro pastatų, vienuolynas ir dalis bažnyčios. Kas iš tiesų buvo tų Kretingos gaisrų iniciatoriumi, - dabar sunku atsekti, bet kad žydams lyg ir nereikėjo sinagogoje ieškoti pasislėpusio žydų rabino, o ir rabinui nebuvo poreikio slėptis nuo savo tautiečių...

1941 m. birželio 27 dieną vyrai iš Palangos sinagogos buvo nuvaryti į mišką už Birutės kalno, kur ir buvo sušaudyti.

Žydų moterys ir vaikai, kurie po suėmimo buvo laikomi Pryšmončių dvare, buvo sušaudyti 1941 m. spalio 12 dieną kitoje vietoje - į šiaurę nuo Palangos, pakeliui į Darbėnus, netoli dabartinės žvyrduobės.

Ant dabar šioje žudynių vietoje (pakeliui į Darbėnus) stovinčio paminklo iškalta, jog čia žiauriai nužudyta 200 žydų. Data nurodyta tik metai - 1941 m. Apie tai, kad čia sušaudytos tik moterys su vaikais, - užraše neužsimenama. Nužudytų aukų skaičius (200) greičiausiai yra apytikslis, nes pagal A. Eidinto knygos "Lietuvos žydų žudynių byla" duomenis, Palangoje birželio 26 d. buvo suimta apie 250 žydų. Dalį jų (per 100 vyrų) sušaudžius už Birutės kalno, moterų su vaikais turėjo būti mažiau negu 150. Tačiau visiškai įmanoma, kad vežant Palangos žydų moteris su vaikais į žudynių vietą, aukų skaičius galėjo būti papildytas kitais Kretingoje ir jos apylinkėse suimtais žydais, juolab kad visos moterys ir vaikai buvo laikomi kartu toje pačioje vietoje - Pryšmončių dvare.

Kretingos policininkai Palangoje

Šioje akcijoje aktyviai dalyvavo Kretingos policininkai: moterims nuvežti į žudynių vietą sunkvežimį atsiuntė Kretingos rajono saugumo viršininkas, Kretingos apskrities komisarinis policijos vadas Pranas Jakys. Kitas sunkvežimis buvo mobilizuotas iš Palangos kooperatyvo.

Prieš žydžių šaudymą Palangoje į Pryšmončių moterų stovyklą buvo atvykęs P. Jakys, saugumo policijos Kretingos rajono krim. vyr. inspektorius Gabrielius Bražinskas, policininkas Antanas Petrauskas ir Palangos policijos nuovados viršininkas Juozas Adomaitis.

P. Jakys moterims Pryšmončiuose pasakė, kad jos bus perkeltos į getą netoli Darbėnų. Jis įsakė moterims atiduoti pinigus ir brangenybes. Surinktos vertybės buvo perduotos Palangos burmistrui. Naktį aukos sunkvežimiais buvo nuvežtos į žudynių vietą už Palangos prie Darbėnų kelio. Žudynės, vadovaujant P. Jakiui, prasidėjo po vidurnakčio, šviečiant sunkvežimių žibintams, ir baigėsi paryčiais. Šaudė iš Kretingos atvykę saugumiečiai ir policininkai bei keletas Palangos policininkų. Iš viso Palangoje prie Darbėnų kelio buvo nužudyta apie 200-300 moterų ir vaikų.

Žudynės Kretingos apskrityje (Kretingoje, Darbėnuose ir kt.) pasižymėjo ypatingu žiaurumu. Yra pagrindo manyti, kad ta prasme Palanga, kurioje žudynes organizavo ir vykdė praktiškai tie patys Kretingos apskrities policininkai (P. Jakys, G. Bražinskas), nebuvo išimtis...

Dabar sunku net įsivaizduoti, tačiau jau 1941 m. gruodžio mėnesį gestapas (!) Kretingoje (ir Palangoje) liūdnai pagarsėjusiems Kretingos policininkams P. Jakiui, G. Bražinskui bei saugumo policijos Kretingos rajono krim. asistentui Vincui Smilgiui iškėlė baudžiamąją bylą už žmonių žudymą, sunkų kūno sužalojimą, suimtųjų kankinimą, moterų prievartavimą, nužudytų asmenų turto pasisavinimą, dokumentų klastojimą, asmeninių sąskaitų suvedinėjimą.

Vokiečiai visus tris suėmė ir pasodino į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. P. Jakys 1942 m. buvo paleistas iš kalėjimo, o G. Bražinsko ir V. Smilgio likimas nežinomas.

Prie Birutės kalno

Paradoksas, tačiau ten, kur dabar Palangos parke, už Birutės kalno, stovi paminklinis akmuo 105 nužudytiems žydams, jokių žudynių nei 1941 m., nei vėliau nebuvo.

Šis paminklinis akmuo stovi ne 1941 m. birželio 27 dienos žudynių Palangos parke vietoje.

Tikroji tų žudynių vieta yra už kelių šimtų metrų į pietvakarius nuo dabartinio paminklinio akmens - poilsio namų "Auska" teritorijoje.

Šią vietą šiaurės vakarinėje poilsio namų "Auska" sklypo dalyje man rodė seni palangiškiai: Antanina Lukaitytė ir šviesaus atminimo Kazimieras Ragauskas, kurie, vaikiško smalsumo vedami, išsyk po žudynių buvo čia atbėgę.

"Brežnevo vila

Dar 1975-1976 metais, vietinei Palangos valdžiai pritariant, pietinėje Palangos parko dalyje buvo nuspręsta pastatyti dar vieną - trečiąją - vilą tuometiniam TSRS generaliniam sekretoriui Leonidui Iljičiui Brežnevui.

Dvi "Brežnevo vilos" jau stovėjo dar labiau į pietus nuo dabartinės "Auskos" (jos ir dabar tebestovi), bet reikėjo dar vienos: didesnės, gražesnės, su jūros vandens baseinu, apsauga, garažais, administracija, ūkio dalimi, teniso kortais, šiltnamiais ir kelių hektarų sklypu.

Kadangi tarybų valdžios pritarimas ir politinė valia dėl naujos "Brežnevo vilos" buvo, todėl 1941 m. sušaudytų aukų palaikai buvo atkasti ir perkelti į senąsias Palangos kapines, taip "atlaisvinant" sklypą naujoms statyboms.

Taip senosiose Palangos kapinėse atsirado dar vienas tam pačiam įvykiui skirtas antkapinis paminklas, ant kurio taip pat, kaip ir parke, dviem kalbomis yra parašyta: "Šioje vietoje guli nacistinių budelių ir jų vietinių talkininkų 1941 m. birželio 29 d. Palangos parke nužudytų 106 žydų ir 5 lietuvių palaikai".

Kopose, parke ar miške?

Abu paminkliniai akmenys (už Birutės kalno ir senosiose Palangos kapinėse) yra skirti tam pačiam tragiškam 1941 m. įvykiui, tų pačių sušaudytų ir kapinėse perlaidotų aukų atminimui, tačiau užrašų ant šių paminklų turinys gerokai skiriasi.

Lyginant abiejų paminklinių akmenų užrašų turinį, reikia pripažinti, jog pagal juos neįmanoma identifikuoti net žudynių vietos. Ant akmens už Birutės kalno nurodyta žudynių vieta - "šio miško pietinės dalies kopose", o ant akmens senosiose Palangos kapinėse nurodyta, kad žudynės vyko Palangos parke.

Kur iš tiesų vyko žudynės (miške, kopose ar parke?) pagal užrašus ant šių paminklų atsakyti nepavyks. Viena, kas nekelia abejonių, yra faktas, kad žudynės vyko už Birutės kalno. Ir ne kopose.

Atsakymas į šį klausimą turėtų būti toks: žudynės vyko miške už E. F. Andrė suprojektuoto Birutės parko 70,32 ha ploto ribų ir už dabartiniojo, pietų kryptimi išplėsto (dabar - apie 101,30 ha ploto), parko ribų, o paminklinis akmuo aukoms atminti yra pastatytas dabartiniojo Palangos parko teritorijoje.

Už Birutės kalno ant akmens iškaltas užrašas dviem kalbom byloja tik apie sušaudytus 105 žydus. Palangos kapinėse antkapio užrašas kalba apie 111 perlaidotų aukų: 106 žydus ir 5 lietuvius.

Duomenų apie už Birutės kalno sušaudytų palangiškių skaičių galima rasti ir didelės apimties A. Eidinto knygoje "Lietuvos žydų žudynių byla", kurioje, be kita ko, rašoma, jog Palangoje buvo sušaudyta: "... 111 žmonių, daugiausia žydų tautybės..."

Būtent, "daugiausia", bet ne visi 111. Ir ne 105. Labiausiai patikimi ir nekelia abejonių aukų perlaidojimo duomenys bei statistika, todėl ateityje, kalbant apie žudynes už Birutės kalno, reikėtų nurodyti duomenis apie visus čia sušaudytus 111 palangiškių: 106 žydus ir 5 lietuvius.

Perlaidojimo procedūroje kaip liudytoja dėl nužudyto vyro Mykolo Mažeivos dalyvavo ir mano šviesaus atminimo močiutė Ona Mažeivienė, todėl apie šią istoriją žinau iš pirmų lūpų.

Pagaliau, yra žinoma ir tiksli žudynių Palangoje, už Birutės kalno, data: 1941 m. birželio 27 d., o ne "1941 m.", kaip yra iškalta ant parke esančio akmens, ir ne "1941 m. birželio 29 d.", kaip yra iškalta ant senosiose Palangos kapinėse esančio paminklo.

Atminimas

Ir už Birutės kalno, ir prie Darbėnų kelio aukoms atminti stovi paminkliniai akmenys su atitinkamais užrašais. Trečias paminklinis akmuo už Birutės kalno sušaudytoms aukoms atminti stovi senosiose Palangos kapinėse.

Tenka pripažinti, kad yra akivaizdžių problemų, susijusių su šiais paminklais: pradedant nuo vieno iš jų vietos dabartiniame parke už Birutės kalno sušaudytoms aukoms atminti ir baigiant visų trijų paminklų užrašų turiniu (datos, aukų skaičius).

Paminklinių užrašų turinio problemas iki 2011 m. birželio mėnesio su Palangos savivaldybės pagalba būtų galima nesunkiai įveikti.

O ką daryti su poilsio namų "Auska" teritorijoje esančia žudynių vieta?

Paminklinis akmuo dabartiniame Palangos parke yra pastatytas už kelių šimtų metrų nuo tikrosios 1941 m. žudynių vietos. Galima, žinoma, aiškinti, kad dabartinė paminklinio akmens už Birutės kalno vieta yra tik sąlyginė, tik simbolinė, bet tokių simbolinių vietų - visas Palangos parkas, visa Palanga.

Pagaliau, kuo čia dėtas sąlygiškumas ar simbolizmas, jei yra konkreti žudynių vieta?

Lietuvos keliuose daug kur stovi kryžiai tose vietose autokatastrofose žuvusiems žmonėms atminti. Čia nėra palaidotų žmonių, ten - tik jų žuvimo vietos.

Poilsio namų "Auska" teritorijoje buvo nužudyti 111 palangiškių. Ir ką?.. Ir nieko?..

Apsimetame, kad nieko nežinome, kad čia nieko nebuvo? Kad čia - pramogoms ir rekreacijai skirta teritorija, ir toliau lyg niekur nieko pramogaujame prie (ant) 111 nužudytų palangiškių duobės?..

Pro memoria

2011 m. paminėsime žudynių Palangoje už Birutės kalno ir prie Darbėnų kelio 70-ąsias metines. Šiose dviejose Palangos vietose buvo nužudyta apie 400 (gal kiek ir daugiau) palangiškių.

Prisimindami tragiškus 1941 m. įvykius, pagerbkime visus nekaltai nužudytus palangiškius. Ir žydus, ir lietuvius. Jie gyveno vieni šalia kitų ir gyvenimas jiems baigėsi kartu. Prie tos pačios duobės.

Jei dar tą atminimą įprasmintume konkrečiais darbais... Laiko tam yra.

Komentaras

Jonas JUCHNEVIČIUS, buvęs ilgametis "Baltijos" vadovas

Poilsio namams vadovavau nuo 1991 m. iki 2009-ųjų, tačiau apie paminėtus faktus nieko nežinojau. Labai garbingai galiu pasakyti - pirmą kartą girdžiu. Bet ar čia tiksli informacija? Matote, aš nesu palangiškis, o E. Benetis kurorte gimęs ir augęs, tad gal jis ir žino. Tiek metų vadovavau, bet niekas man tokių istorijų nepasakojo, nors ir labai domėjomės objekto istorija. Tiesą pasakius, aš net to paminklinio akmens nesu matęs, nei man kas jį rodė... Tai, ką pasakėte, - labai įdomus dalykas. "Auską" projektavo lietuviai ir tai yra unikalus architektūrinis paminklas.