Atliekų aikštelės kratymasis įvertinamas brangiai

Vėžaitiškiai kelerius metus kratosi stambiagabaričių, pavojingų ir kompostuojamų atliekų aikštelės kaimynystės. Jie tikina kovosią iki galo už teisę gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje. Tačiau aikštelių įrengimu besirūpinančio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) administracija įsitikinusi, kad vėžaitiškių kova kenkia valstybinės svarbos projektui, mat tokio pobūdžio aikštelės yra įrengiamos pagal Valstybinį atliekų tvarkymo planą. Kieno tiesa, aiškinamasi teisme.

Tęsiasi teisminiai procesai

Priminsime, kad vėžaitiškius neseniai pasiekė džiugi žinia iš Klaipėdos apygardos prokuratūros – Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Laura Paulikienė paprašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo panaikinti 1996 m. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą detalųjį planą, kuriuo remiantis buvo planuota įrengti stambiagabaričių, pavojingų ir kompostuojamų atliekų aikštelę Vėžaičių teritorijoje. Prokuratūra taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – t. y. laikinai, iki teisme bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti minėtojo plano galiojimą. Tačiau šią savaitę KRATC juristas Artūras Žičkus informavo, jog teismas priėmė sprendimą – netenkinti prokuratūros prašymo, t. y. nestabdyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. patvirtinto detaliojo plano galiojimo. „Tiek Klaipėdos rajono savivaldybė, tiek KRATC gali tęsti pradėtus darbus“, – sakė A. Žičkus. Prokurorė L. Paulikienė „Bangai“ patvirtino tokią teismo nutartį – stambiagabaričių, pavojingų ir kompostuojamų atliekų aikštelėms kelią atveriantis detalusis planas tebegalioja, laikinosios apsaugos priemonės netaikytos. „Dėl šios nutarties Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu, prašydama panaikinti nutartį ir šį klausimą išspręsti iš esmės dar kartą. Paminėtina, kad procesas numato galimybę teisėjui, priėmusiam skundžiamą nutartį, ją panaikinti pačiam“, – sakė prokurorė L. Paulikienė.

Ginčai dėl vietos

Vėžaičių bendruomenės pirmininkas Vidmantas Gedvilas ne kartą akcentavo, kad nėra prieš tokių aikštelių kūrimą, tačiau tam turėtų būti parinktos atokesnės vietos. „Be to, juk buvo tokių, kurie norėjo stambiagabaričių, buities pavojingų ir kompostuojamų atliekų aikštelės. Pavyzdžiui, endriejaviškiai, tačiau į tai neatsižvelgta“, – stebėjosi V. Gedvilas.

KRATC analitikas Arvydas Piepalius siūlo pažvelgti į Klaipėdos miestą, kur visos trys tokios aikštelės statomos prie gyvenamųjų namų kvartalų. „Tai yra patirtimi pagrįstas sprendimas. Rūšiavimo aikštelės įrengiamos netoliese, kad žmonėms būtų kuo arčiau. Vakarų Europos šalyse yra atlikti tyrimai – jeigu aikštelė toliau nei 10 kilometrų, žmogus į ją nevažiuoja“, – pasakojo A. Piepalius. Vėžaičių bendruomenės pirmininko V. Gedvilo nuomonė kitokia: „Mums gal ir būtų arti, tačiau, pavyzdžiui, tiems, kurie gyvena Judrėnuose, vis tiek toli. Tad kyla klausimas, kaip būtų čia vežamos atliekos iš atokesnių gyvenviečių: individualiai ar bendrai kas surinktų ir vežtų?“ Atliekų tvarkymą Klaipėdos rajone koordinuojančios VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus informavo, kad kiekvienas gyventojas į tokio pobūdžio aikšteles atliekas vežtų individualiai. Jis pripažino, kad išeina tarsi nelygybė: vėžaitiškiams aikštelė būtų arti, o judrėniškių kuro sąnaudos būtų kur kas didesnės. „Žinoma, jei bus didžiulis poreikis, kad rinktume tokio pobūdžio atliekas bendrai, bus svarstoma ir tokia paslauga“, – sakė R. Martinkus. Jis užsiminė, jog geriausia būtų buvę, jei stambiagabaričių, pavojingų ir žaliųjų kompostavimo atliekų aikštelės būtų rengiamos Gargžduose ir šalia didmiesčio, kur yra didesnė pasiturinčių žmonių koncentracija, mat pastebėta tendencija, kad jie labiau šiukšlina.

Nebus aikštelės, didės išlaidos

Anot A. Piepaliaus, jei aikštelės nebus prie Vėžaičių – KRATC privalės ją pastatyti kitoje rajono vietoje. „Tai KRATC privalo padaryti vykdydamas Valstybinį atliekų tvarkymo planą ir kitus teisės aktus. Tokiu atveju Vėžaičių gyventojai turės vežti savo atliekas toliau ir patirs didesnes išlaidas“, – akcentavo analitikas. Tačiau tiek Vėžaičių bendruomenės pirmininkas V. Gedvilas, tiek VšĮ „Gargždų švara“ direktorius R. Martinkus patikino, kad į rinkliavos (už atliekų tvarkymą) kainą įeina stambiagabaričių, bei žaliųjų atliekų tvarkymas. Todėl papildomai už rinkliavos nustatytas įskaičiuojamąsias atliekas (t. y. už tam tikrą nustatytą kiekį) gyventojams nereikėtų mokėti ir tuo atveju, jei šalia Vėžaičių aikštelės ir nebūtų. „Vėžaitiškiams bei aplinkiniams kaimams kainuotų tik šiukšlių transportavimo išlaidos, kurios bus didesnės, jei aikštelė bus įrengta kitoje vietoje. Be to, norėčiau akcentuoti, kad pavojingų atliekų tvarkymas įmanomas tik tokio pobūdžio aikštelėse. Jas draudžiama mesti į paprastus ir stambiagabaritinius konteinerius. Todėl didžiųjų, buities pavojingų ir kompostuojamų atliekų aikštelės išties yra labai reikalingos“, – sakė R. Martinkus.

KRATC analitikas atkreipė dėmesį, kad jei aikštelė Vėžaičių teritorijoje nebus pastatyta iš dabar vykdomo projekto lėšų, kurių didžiąją dalį skiria ES fondai, Klaipėdos rajono savivaldybei gali tekti ją įrengti už savo lėšas. Dabar Vėžaičiuose aikštelių statybai ir įrengimui numatyta 1,760 mln. litų. „Šiuo metu apskrityje statomos pirmosios 10 aikštelių, pasinaudojant ES parama. Jos turi pradėti veikti kitąmet“, – aiškino A. Piepalius.

Mero pozicija

Į „Bangos“ klausimus atsako Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas.

– Vėžaitiškiai įsitikinę, kad stambiagabaričių, buities pavojingų ir kompostuojamų atliekų aikštelei Vėžaičių teritorijoje – ne vieta, esą per arti gyvenvietės. Kokia Jūsų nuomonė?

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimu patvirtintas Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno įrangos detalusis planas. 1999 m. spalio 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija išdavė leidimą statybos objektui „Vėžaičių miestelio buitinių atliekų sąvartynas“, leidimas galiojo iki 2004 m. spalio 6 d. Šio objekto statybai buvo išleista apie 400 000 Lt. Įstojus į Europos Sąjungą pasikeitė valstybės politika atliekų tvarkymo srityje, t. y. nuspręsta, kad atliekos turi būti šalinamos regioniniuose sąvartynuose, rekultivuojant esamus sąvartynus. Šiuo metu Vėžaičių sąvartynas iš dalies rekultivuotas ir jame numatoma įrengti stambiagabaričių, buities pavojingų ir kompostuojamų atliekų aikštelę, kuri, Savivaldybės nuomone, turės žymiai mažesnį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai nei buvęs sąvartynas. Atstumas iki artimiausių gyvenamųjų namų, manome, yra pakankamas ir minėta aikštelė neturės jokių neigiamų pasekmių Vėžaičių miestelio gyventojų sveikatai. Aikštelės statybos vietos pasirinkimą sąlygojo tai, kad ten yra buvęs sąvartynas ir tai, kad, mūsų įsitikinimu, tai yra racionaliausia vieta atstumų tarp kitų Klaipėdos rajono gyvenamųjų vietovių atžvilgiu.

Aikštelę ketinama įrengti pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. patvirtintą detalųjį planą, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūra siekia, kad jis būtų panaikintas, nes esą buvo parengtas netinkamai, pažeidžiant detaliojo plano derinimo ir viešojo svarstymo procedūras. Administracinę bylą narplioti patikėta Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Ar, nepaisant prasidėjusių teisminių procesų, vis dėlto ketinama išduoti leidimą aikštelės statybai?

Klaipėdos rajono savivaldybė mano, kad naikinti Savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo patvirtintas ginčijamas detalusis planas nėra pagrindo. Be to, teisminio proceso pradžia negali būti pagrindu neišduoti statybos leidimo, šis procesas galėtų būti stabdomas tik Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui patenkinus Klaipėdos apygardos prokuratūros atskirąjį skundą. Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nėra pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą stambiagabaričių, buities pavojingų ir kompostuojamų atliekų aikštelės statybai. Toks prašymas vieną kartą buvo pateiktas, tačiau dėl projekto trūkumų statybos leidimas nebuvo išduotas.

KRATC tikina, kad jei aikštelė Vėžaičių teritorijoje nebus pastatyta iš dabar vykdomo projekto lėšų, kurių didžiąją dalį skiria ES fondai, Klaipėdos rajono savivaldybei gali tekti ją įrengti savo lėšomis. Ar tai tiesa?

Jei KRATC nepavyks įrengti minėtos aikštelės Vėžaičiuose, nebūtų gauta Europos Sąjungos parama šio objekto statybai. Tokiu atveju Klaipėdos rajono savivaldybė turėtų ieškoti kito žemės sklypo, galimai žemę paimti visuomenės poreikiams ar išpirkti, rengti teritorijų planavimo dokumentus, projektus, vykdyti statybos darbus ir visa tai daryti savo lėšomis. Šios procedūros užimtų ne vienerius metus bei Savivaldybės biudžetui būtų nepakeliama našta. Svarbiausia tai, kad daug metų rajone nebūtų galimybės iš gyventojų surinkti stambiagabarites, buities pavojingas ir kompostuojamas atliekas.