Atgimimo aikštei siūlo Vydūną

Architektas Adomas Skiesgilas, kadaise dirbęs Klaipėdos Vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio komandoje, sakė, kad idėja įamžinti Vydūno atminimą nėra nauja. Jis maždaug 1982 m. buvo gavęs pirmininko nurodymą surinkti medžiagą apie Vydūną, Rapalionį, Kulvietį ir t.t. Bet tuomet taip ir liko neapsispręsta, kur ir kaip šių lietuvių tautos didžiavyrių atminimą įamžinti.

Vėliau buvo iškilę planai pertvarkyti Atgimimo aikštę. Netgi buvęs paskelbtas konkursas, kokiu akcentu ją dabinti. Pasak A. Skiesgilo, taip pat dalyvavusio projektų konkurse, jis buvo "užsikabinęs" už Vydūno arfos idėjos ir jos skleidžiamos šviesos, kurią spinduliavo aplinkiniams ir pats Vydūnas.

Nors didžiąją savo gyvenimo dalį Vilhelmas Storosta-Vydūnas gyveno Tilžėje, tačiau jis yra glaudžiai susijęs ir su Klaipėda bei čia gyvenusiais Mažosios Lietuvos šviesuoliais. Jo broliai - vargonininkas Albertas Storosta bei istorikas Jurgis Storosta - mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Ir pats Vydūnas buvo ėmęsis pedagoginės veiklos Klaipėdos konservatorijoje (dabar - Stasio Šimkaus konservatorija).

Jis, traukiniu atvykęs į Klaipėdą, paprastai apsistodavo pas Bajorus, gyvenusius dabartinėje Vilties gatvėje, name prieš šiandieninę prokurorų buveinę arba pas Brakus, kurių namų dalelė dar yra išlikusi šalia šiandieninio prekybos centro "Kapitolijus". Atostogoms Vydūnas rinkdavosi ne kurortus Kuršių nerijoje, o Giruliuose.

Klaipėdos garbės pilietis Bernardas Aleknavičius:

Šią idėją pirmiausiai VE paprašė pakomentuoti Klaipėdos garbės piliečio, Lietuvos respublikos vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato, knygos "Vydūnas" autoriaus Bernardo Aleknavičiaus:

"Žinoma, Vydūno atminimą galima įamžinti įvairiose Klaipėdos vietose, pradedant geležinkelio stotimi, baigiant Giruliais. Bet, manau, kad vis dėlto Vydūno atminimui pagarbiausia vieta būtų Klaipėdos centras. Na, o kur - reikia dairytis ir ieškoti. Kad tai būtų organiškas junginys ir dermė",- sakė jis.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas:

"Kol kas dėl Atgimimo aikštės sutvarkymo galutinio apsisprendimo nėra. Tad pasiūlymas dėl Vydūno įamžinimo nepavėluotas. Esu įsitikinęs, kas pačioms netikėčiausioms, drąsiausioms idėjoms neturi būti jungiama raudona šviesoforo šviesa. Žinoma, aš už tai, kad Vydūno atminimas turi būti įamžintas. Jis ir jo darbai - lietuvių savimonės puoselėjimo reiškinys, turįs glaudžias sąsajas su Klaipėda. Ar Atgimimo aikštė tinkamiausia vieta Vydūnui įąmžinti, turi spręsti miesto bendruomenė. Jeigu sutariam visi, jokių trikdžių. Tuomet jau galima kalbėti ir apie projektus, ir apie konkursus. Tad dėl šios idėjos turi teisę pasisakyti visi - ir paveldo, ir kultūros puoselėtojai, ir verslininkai su pramoninkais, ir akademinė bendruomenė. Manau reikėtų diskutuoti iki tol, kol bus apsispręsta galutinai. O ne atvirkščiai, kaip dažnai būna, kai darbas padarytas. Ir tik tuomet dalis klaipėdiečių ar net ir visi urmu puola į diskusijas",- sakė Klaipėdos meras.

P.S.

Diskusijos dėl Atgimimo aikštės ateities prasidėjo vos tik iš jos išbildinus tankus ir nukėlus Lenino paminklą. Praėjo daugiau kaip 20 metų. Tebediskuotuojame, tebeprojektuojame iki šiol. Ar miesto bendruomenei rūpi Atgimimo aikštė ir ar ji pritartų, kad ji vis dėlto būtų, tarkim, nutvieksta Vydūno šviesos?