Atgimimo aikštė laukia naujamečio stebuklo

Pavieniai renginiai, mitingai, socialinės ir meno akcijos, dailus, bet vienišas gėlių laivas ir įvairios laikinos puošmenos nepaskatina pačiame Klaipėdos centre esančią aikštę kvėpuoti visa plačiąja krūtine.

Urbanistikos žinovų nuomone, kaltas ne tiek menininkų ir kitų kūrybos pasaulio žmonių, kiek valdžios pasyvumas, mat aikštė prašyte prašosi rekonstrukcijos. Ši žadama jau seniai, bet iki šiol neįvyko.

Prieš penkerius metus miesto Tarybos patvirtintas detalusis planas, numatantis užstatyti dabartinę aikštę, suformuojant naują mažesnę, traukiamas iš stalčiaus - aikštės pertvarkymo galimybės, kurias jau spėjo patikslinti pats laikas, bus gvildenamos iš naujo.

Pasiūlymų nesulaukė

Ruošdamiesi šiemetinėms žiemos šventėms, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistai kvietė menininkus ir kitus kūrybingus miestelėnus teikti savo siūlymus dėl renginių Atgimimo aikštėje. Iniciatyvų nesulaukta. Todėl nuspręsta įgyvendinti jau anksčiau sumanytą aikštės puošybos idėją - įkurdinti čia Miesto tvarkymo skyriaus pasiūlytus didelius šviečiančius burbulus.

Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Jolantos Braukylienės, entuziazmo stoka nestebina - norint jo sulaukti, raginimas turėtų būti aiškesnis, pageidautina - su apčiuopiama finansine išraiška.

"Tačiau kai finansavimas yra sumažintas, negalime sau leisti tokių dalykų, kaip visiems pripažintiems miesto menininkams skirti konkursai, kuriuose jie galėtų varžytis dėl solidaus finansavimo ir siūlyti originalias idėjas", - sakė Kultūros skyriaus vedėja.

Anksčiau aikštę yra puošusios dailininko Anatolijaus Klemencovo instaliacijos. J. Braukylienės nuomone, tokie efektingi objektai būtų verti ir atskiro tęstinio projekto, kurio dėka aikštė galėtų būti puošiama ne tik Kalėdų proga. Kol lėšų jam įgyvendinti nėra, anot pokalbininkės, aikštė galėtų būti puiki vieta studentų, moksleivių, kitų jaunųjų menininkų saviraiškai.

"Turime universitetą, dizainerių kalvę, kurie galėtų paversti aikštę savo darbų eksponavimo "sale". Miesto širdis tebelaukia savo šeimininkų", - kalbėjo J. Braukylienė.

Kad mitingas neliptų ant meno

Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros vedėjas, dizaineris Alvydas Klimas sutiko, kad ambicingi studentai sutiktų kurti be materialaus atlygio - vien dėl praktikos ir viešinimo. Juolab, anot klaipėdiečio, mieste yra ir daugiau aikščių ir aikštelių, kurios daugiausia funkcionuoja kaip tarpai tarp kvartalų, bet ne kaip viešosios erdvės.

"Tačiau bent minimalios finansinės paramos reikia ir mažiems projektams, - neslėpė A. Klimas. - Tokiai erdvei, kaip Atgimimo aikštė, suvaldyti reikia didelio mastelio kūrinių. Saviveiklinėmis priemonėmis gal ir galima būtų ką nors padaryti, bet tuomet reikėtų bent jau ekspozicinių stendų, kurie reikalui esant galėtų būti atvežti ir išvežti iš aikštės."

Lėšų būtų galima gauti ir iš fondų, tačiau tam reikia įvairius sumanymus planuoti iš anksto. Iki šiol oficialaus miesto pasiūlymo puošti aikštę Kalėdoms arba kita proga Vizualiojo dizaino katedra nebuvo sulaukusi.

Anot kai kurių specialistų, Klaipėdai yra nebūdinga ir nereikalinga tokia vėjų perpučiama aikštė kaip ir šalia jos esanti didžiulė penkių juostų paradų gatvė. Tačiau miesto valdžia jau penkerius metus nesiryžta pradėti Atgimimo aikštės pertvarką.

Dizaineriui antrino ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius Ignas Kazakevičius.

"Palikčiau aikštę tarnauti tam, kam ji ir tarnauja - mitingams, įvairioms socialinėms akcijoms. Žinoma, smagu būtų čia matyti meno instaliacijas, tačiau šalia esantis viešbutis savo dydžiu "suvalgo" mažus objektus, o dideliems nevyriausybinės organizacijos ir jaunimas neturi lėšų. A. Klemencovo instaliacijos - mažiausiai 5 metrų aukščio, tad mastelį reikia išlaikyti. Be savivaldybės palaikymo tai vis dėlto sunkiai įgyvendinama. Visos iniciatyvos iš pradžių daromos dirbtinai skiepijant gerąjį virusą", - sakė jis.

Menotyrininkas mano, kad tam tikromis priemonėmis aikštę būtų galima paversti labai gyva miesto vieta, savotišku haidparku. Ji, pokalbininko teigimu, ne mažiau už senamiestį yra verta savarankiškos iniciatyvinės grupės, kuri užtikrintų sistemingą renginių organizavimą ir pasirūpintų, kad "mitingas neliptų ant meno kūrinio".

Planui - naujos idėjos

Dėl dalinio Atgimimo aikštės užstatymo Klaipėdos valdžia apsisprendė 2005-aisiais patvirtinusi jos detalųjį planą. Sklypas palei Herkaus Manto gatvę, du kiti - palei Danės gatvę, nauji statiniai ir tarp jų "pasislėpusi" Atgimimo aikštė dydžiu prilygtų savo senamiesčio seseriai bei taptų daug jaukesnė, įsitikinęs plano rengėjas architektas Edmundas Andrijauskas.

"Jeigu ruoščiau planą šiandien, vis tiek aikštę daryčiau kamerinę. Didžiulis jos atvirumas ne tik nebūdingas Klaipėdai, bet ir vėjų perpučiamas, nejaukus. Sumažinta ji taptų palankesnė ir renginiams", - mano specialistas.

Per penkerius metus jis sakosi sukaupęs ir daugiau su aikšte susijusių vizijų.

"Abejonių kelia penkių juostų "plentas" į senamiestį, siejantis Tiltų ir Herkaus Manto gatves. Juo faktiškai naudojasi tik specialusis ir viešasis transportas. Ši didžiulė paradų gatvė šiandien nebereikalinga", - sakė architektas.

Jo nuomone, mintis dėl esamo Muzikinio teatro pastato rekonstrukcijos jį išplečiant esanti visai nebloga - sklypas galėtų būti padidintas inkorporavus minėtąją gatvę ir nukreipiant naująją lanku, kaip ji, beje, ir atrodė iki karo. Tada Biržos gatvė buvo įlinkusi maždaug ties ta vieta, kur anksčiau stovėjo Lenino paminklas.

E. Andrijauskui apmaudu, kad planas iki šiol nepajudėjo iš mirties taško.

"Tai siečiau su politinės valios stoka ir valdžios nenoru imtis ambicingų projektų. Turime ne vieną pavyzdį, kai paruoštas projektas dėl neaiškių priežasčių buvo atmestas, jo vietoje sukuriant visai ką kita", - sakė pokalbininkas.

Paveldosaugos skyriaus vedėja Edita Petrauskienė patikino, kad seniau patvirtintas planas nėra nugrimzdęs užmarštin - su miesto architektais jau kalbėtasi apie būtinybę atnaujinti diskusijas, susijusias su Atgimimo aikštės pertvarka.

"Norėtume surinkti visą medžiagą apie ją, prisiminti, kokie tyrimai buvo atlikti, apžvelgti visus ankstesnius darbus ir vėl iškelti klausimą, ką norėtume čia matyti", - sakė ji.

Kitąmet planuojama į bendrą diskusiją sukviesti tiek urbanistikos specialistus, tiek Tarybos narius, tiek visuomenės atstovus.

"Diskusija dar laukia"

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras
Neabejoju, kad miestui būtų puiku turėti dar vieną jaukią vietą renginiams, ir Atgimimo aikštė tam idealiai tinka. Kol kas ji tėra buvusi paminklo vieta, nesulaukusi rekonstrukcijos. Detalusis planas jau seniai parengtas, tuomet vyko ir konkursas, jam pateikti darbai buvo viešai eksponuoti, išrinktas nugalėtojas, ir Taryba planą patvirtino. Tačiau pradėjus kalbėti apie konkrečius šioje erdvėje suplanuotus sklypus, svarstyti, kas juose galėtų atsirasti, pasigirdo visuomenės balsas, kuris kažkodėl neskambėjo vykstant konkursui. Ne visi pritarė ketinimams aikštę užstatyti. Buvo aišku, kad tolesni veiksmai gali sulaukti didelio pasipriešinimo, todėl plano įgyvendinimas atidėtas. Taigi diskusijos Atgimimo aikštės tema dar laukia.

Edmundas ANDRIJAUSKAS, architektas

Tai, kad Atgimimo aikštės pertvarkymo planas iki šiol nepajudėjo iš mirties taško siečiau su politinės valios stoka ir valdžios nenoru imtis ambicingų projektų

Ignas KAZAKEVIČIUS, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius

Palikčiau aikštę tarnauti tam, kam ji ir tarnauja - mitingams, įvairioms socialinėms akcijoms. Žinoma, smagu būtų čia matyti meno instaliacijas, tačiau šalia esantis viešbutis savo dydžiu "suvalgo" mažus objektus, o dideliems nevyriausybinės organizacijos ir jaunimas neturi lėšų