Atgaivinti istoriniam parkui - kompromiso paieška

Pas Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską apsilankęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) vadas Donatas Lengvinas paprašė padėti išspręsti susiklosčiusią problemą.

Procedūros, kad teritorija tarp Pievų Tako, Gintaro bei I. Kanto gatvių, kuria dabar naudojasi PAR, būtų padalyta ir dalis jos atitektų miesto reikmėms, buvo pradėtos prieš keletą metų. Kaip tik tuomet į Karklę išsikėlė pasieniečių kinologai su šunimis.

Reikalai įstrigo pradėjus teirautis, kaip reikalauja įstatymai, ar nėra pretenduojančiųjų į griauti planuojamas patalpas - čia turėti garažą panūdo Klaipėdos metrologijos centras.

Pasak D. Lengvino, savivaldybė yra informavusi, jog šiai įstaigai perdavus pastatą planų įrengti parką tektų atsisakyti - mat į garažą reikėtų privažiavimo kelių.

D. Lengvino teigimu, PAR esanti suinteresuota, kad reikalai klostytųsi greičiau - teritorijoje esantys avarinės būklės pastatai būtų nugriauti, o pareigūnai galėtų imtis rekonstruoti savuosius.

V. Grubliauskas prižadėjo pasidomėti situacija, taip pat galbūt jau ateinančią savaitę suplanuoti susitikimą pačioje teritorijoje.

"Reikia išsiaiškinti tikrąsias ir tariamąsias priežastis, ieškoti sprendimo būdų, nes dabar, kaip matau, visos trys susijusios institucijos yra nelaimingos", - sakė jis.

Miestui atgavus teritoriją buvo planuojama centrinėje būsimojo parko dalyje įrengti aktyvaus poilsio zoną - krepšinio ir vaikų žaidimų aikšteles, o pakraštyje - želdinius, ramaus poilsio vietą. Parkas turėjo būti skirtas kvartaliuko gyventojų reikmėms. Į jį turėjo išeiti vidiniai aplinkinių gyventojų kiemai.

Teritorija buvo suplanuota ir užstatyta dar tarpukariu, 1933-1935 metais. Prieš karą čia buvo vidutines ir dideles pajamas gaunantiems gyventojams skirtas kvartalas, o vienas pagrindinių rajono elementų - kvartalo viduryje buvęs sodas-parkas.

Šis kvartalas, buvęs vienintelis toks Klaipėdoje, išsiskyrė unikalia urbanistine struktūra. Jis buvo suplanuotas kaip visuma - I. Kanto, Pievų Tako ir Gintaro gatvės juosė daugiabučius bei sublokuotus namus, o parkas buvo vidinis. Panašūs gyvenamieji rajonai tuo pačiu laikotarpiu dygo ir kitose Europos šalyse, jų yra išlikusių Vokietijoje.

Sovietmečiu parkas buvo perduotas pasienio tarnyboms, kurios jį aptvėrė ir taip sunaikino visos aplinkinės teritorijos struktūrą. Miestiečiams parkas nebuvo grąžintas ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę.