Archeologai atidengs Klaipėdos pilies pamatus

Nuo rugpjūčio pradžios piliavietę kasinėjantys Klaipėdos archeologai atidengia bastionų fragmentus. Netolimoje ateityje žmonės galės pamatyti, kokio dydžio ir formos buvo pradžią miestui davusi kryžiuočių pilis, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Šiuo metu Klaipėdos piliavietėje galima pamatyti vakarinę poterną su Parako bokšto fragmentu ir rytinę poterną, liko ir dalis žvaigždės formos pylimų – tai tėra ketvirtadalis pilies komplekso. Likusi dalis užpilta žemėmis, padengta asfaltu, apstatyta gamykliniais statiniais ir apaugusi medžiais.

Anot Klaipėdos universiteto archeologo Gintauto Zabielos, šiemet pilies kontūrai jau turėtų būti pademonstruoti.

„Žmonės pamatys visą viduramžių pilies dydį. Bastionų ir sienų kontūrai bus pažymėti atskirai kitokios spalvos skalda arba kitaip, gal paliksime ir autentiškus fragmentus. Visiškai atidengti ir palikti žmonėms vaikščioti senąjį pilies grindinį negalime, nes jis privalėtų būti konservuojamas, o tai labai brangiai kainuoja“, – sakė mokslininkas.

Memelburgo tvirtovei su visais jos bokštais atstatyti prireiktų ne vienos dešimties milijonų litų ir daugelio metų, tačiau pradinių darbų finansavimas jau gautas iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys atskleidė, jog atlikus archeologinius kasinėjimus ir sutvarkius pilies teritoriją, aikštę, nugriovus angarą bus imtasi tolesnių darbų.

„Žinoma, viskas priklauso nuo finansavimo. Dabar gavome 1,5 mln. litų ES lėšų, tiek pat turėtų būti skirti Klaipėdos merija. Dar 7 mln. litų europinių pinigų pažadėta per Ūkio ministeriją. Tad artimiausiu metu sutvarkius teritoriją, restauravus kai kurias pilies atramines sienas, suremontavus griuvėsius saugantį stogą bus įrengtas mobilus informacijos centras su bilietų kasa. Jis stovės prie Pilies muziejaus“, -pasakojo istorikas.

Kitais metais rytinėje pylimo dalyje, po žeme esančiame buvusiame degalų sandėlyje, planuojama įrengti ir Antrojo pasaulinio karo eksponatų muziejų. „Dar planuose – konferencijų, edukacinės salės su kavine įrengimas po rytiniais pylimais, vėl po žeme. Siekiamybė yra atkurti ir visiškai atstatyti visą pilį su žvaigždės formos pylimais, tačiau tai – tolesnės ateities klausimas, apie jį dar anksti kalbėti. Dabar darysime tai, kam turime pinigų. Bet kuriuo atveju džiugu, kad klaipėdiečiai ir miesto svečiai galų gale savo akimis išvys, kokia buvo ta pilis“, – pažymėjo J.Genys.

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas Vygantas Vareikis tikino, kad Klaipėdos pilies atstatymas būtų naujas precedentas Lietuvoje.

„Vilniaus ir Kauno pilių atstatymas buvo susijęs su Lietuvos valstybe, patriotiškumu. O mūsų pilis juk vokiška. Žinoma, atstatyta ji bus tik butaforija, kaip ir Valdovų rūmai. Tačiau matome, jog tokios butaforijos traukia žmones. Tad išties Klaipėdos senamiestis galiausiai turėtų labai gražų ir patrauklų objektą. Dabar tik maketą galima pamatyti“, – dienraščiui sakė jis.

Istorikas priminė, kad viduramžių pilys XIX amžiuje visoje Europoje buvo negailestingai naikinamos. „Tokia buvo tų laikų politika: griauti viską, kas yra viduramžiška, ir statyti naują, technologijomis paremtą miestą. Pilių liekanos buvo naudojamos tik kaip statybinė medžiaga. Toks pats likimas ištiko ir mūsų senąją Klaipėdos pilį. Gerai bent tai, kad yra išlikusių gana tikslių pilies atvaizdų vokiečių archyvuose, juk, pavyzdžiui, Valdovų rūmai atstatyti remiantis vos keliomis graviūromis“, – pabrėžė klaipėdietis.

Istorikai pabrėžia, kad šis projektas valstybėje – unikalus, nes iki šiol buvo atstatomos tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų pilys, bet ne kryžiuočių. 1252 metais pirmąkart paminėta Memelburgo pilis galutinai buvo sunaikinta XVIII-XIX amžiais, nes neteko gynybinės funkcijos.