Ar Klaipėdoje gyventi nesveika?

Tokios mintys, be abejo, dažnai kyla ne vienam klaipėdiečiui, ypač tuomet, kai tenka išgirsti šiurpinančią bendrąją statistiką apie vis labiau sunkiomis ligomis sergančius žmones. Tačiau specialistai siūlo niekada nedaryti pirmalaikių išvadų ir remtis tik faktais.

Vėžiu serga dažniau

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2010 m. dažniausiai Klaipėdos miesto gyventojai sirgo kvėpavimo sistemos, kraujotakos sistemos bei jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis. Iš jų kvėpavimo sistemos ligų bei jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligų bendrojo sergamumo rodikliai buvo aukštesni už Klaipėdos apskrities ir Lietuvos rodiklius.

Kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai - pagrindinės ne tik Klaipėdos, bet ir visos šalies gyventojų mirties priežastys.

Statistika byloja, jog 2005-2010 metais mirtingumas Klaipėdoje išliko mažesnis nei Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje, o nuo 2008 metų tolygiai mažėja. Tačiau mirtingumo nuo vėžio lygis Klaipėdoje yra kur kas aukštesnis nei Lietuvos vidurkis. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2010 m. piktybiniai navikai sudarė 19,25 proc. visų mirties priežasčių, o Klaipėdos mieste - 24,4 proc. Dažniau nuo onkologinių ligų mirštama ir Klaipėdos apskrityje - 2010 m. užregistruota beveik 22 proc. mirčių nuo piktybinių navikų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, pernai Klaipėdos mieste mirčių dėl piktybinių navikų sumažėjo - tokios mirtys sudarė 22,4 proc. visų mirčių, apskrityje - 20,8 proc. Lietuvos vidurkis - 19,75 proc.

Medikai - atsargūs

Ieškoti galimų sąsajų tarp oro taršos ir sergamumo lygio uostamiestyje medikai ir sveikatos priežiūros specialistai nelinkę, nes, anot pokalbininkų, tai reikalauja rimtos analizės.

"Sergamumo ir aplinkos stebėsenos duomenys rodo, kad Klaipėda iš kitų miestų išsiskiria tik tuo, kad žmonės labiau serga kvėpavimo takų ligomis. Tačiau sieti tai su oro tarša būtų pernelyg drąsu. Reikia įvertinti ir jūrinio klimato aspektus, pavyzdžiui, drėgmės, vėjo įtaką žmonių sveikatai", - mano Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

"Geriausia prevencija užkertant kelią širdies ir kraujotakos sistemos ligoms - naujų dviračių takų įrengimas ir kitų salygų sportuoti sudarymas, skatinimas sveikai maitintis", - sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiologė biomedicinos mokslų daktarė Dalia Jarašūnienė.

TARŠA. Statistika skelbia, jog apie 70 proc. visos miesto taršos sudaro automobilių išmetamosios dujos.

"Sergamumo priežasčių nenagrinėjame. Kol kas nėra ir tikslios statistikos, ar, pavyzdžiui, pernai uostamiestyje išaugo ar sumažėjo sergamumas onkloginėmis ligomis, todėl nelabai yra ką komentuoti", - sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento vadovas Martynas Pušinskas.

"Nereikia dėti lygybės ženklo tarp oro taršos ir sergamumo Klaipėdoje. Lyginant su kitais miestais, Klaipėdoje situacija nėra pati blogiausia, orą grynina jūrinis klimatas, vyraujantys vėjai nupučia teršalus. Reikia įvertinti ir tai, kad 70 procentų taršos sudaro transporto išmetamosios dujos, o pramonės įmonės - tik visa kita. Klaipėda siekia tapti sveiku miestu, kalbant apie visas gyvenimo sritis, tad kiekvienas klaipėdietis gali prie to prisidėti, naudodamasis, pavyzdžiui, tokia ekologiška transporto priemone kaip dviratis", - įstikinęs prof. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto dekanas, savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas.

Nesitaiksto su tarša

2011 m. ir per pirmus šių metų mėnesius Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (VSC) gavo 14 gyventojų skundų dėl cheminių medžiagų koncentracijos bei kvapų gyvenamosios aplinkos ore.

1 paveikslas. Parų skaičiaus (kai viršijama paros ribinės vertės norma - 35 dienos) per metus pokyčiai, kai buvo viršyta kietųjų dalelių paros ribinė vertė didžiųjų Lietuvos miestų oro kokybės tyrimų stotyse 2008-2011 m. (µg/m³).

Pasak VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Šlepetienės ir Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialisto Rimanto Giedraičio, pareiškėjai skundėsi naftos produktų kvapais, kvapais, sklindančiais iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įmonių, dėl daugiabučiuose namuose vykdomos ūkinės veiklos skleidžiamų kvapų ir kt.

"Buvo išnagrinėti tie skundai, kur buvo pateikta visa jų nagrinėjimui reikalinga informacija ir sudarytos sąlygos laboratorinių tyrimų atlikimui - dėl gyvenamojoje aplinkoje jaučiamų naftos produktų kvapų, dėl sveikatos priežiūros įstaigoje vykdomų dažymo darbų, dėl daugiabučiame gyvenamajame name esančių juvelyro dirbtuvių, dėl lopšelio-darželio patalpų cheminės taršos. Centras nenagrinėja skundų, susijusių su chemine tarša dėl buityje vykdomų veiksmų - dvokiančių medžiagų laikymu, remonto metu sklindančių kvapų, kaimynu rūkymo, maisto ruošimo metu atsiradusių kvapų ir panašiai. Ne visus gyventojų skundus centras turi galimybę išnagrinėti, kadangi dažnai gyventojai skundžiasi nepastoviais, trumpalaikiais kvapais, todėl nėra galimybės operatyviai atlikti skundo tyrimo ir nustatyti taršos šaltinio. Tokiais atvejais pareiškėjų prašoma informaciją apie oro taršą pateikti kiek galima greičiau. Gavus tokią informaciją, centras skundo nagrinėjimo organizavimą pradeda nedelsdamas, jei pareiškėjas sudaro sąlygas savo gyvenamojoje aplinkoje atlikti tyrimą" , - teigia specialistai.

Pasak jų, pastaruoju metu telefonu ir raštu kreipiasi klaipėdiečiai, gyvenantys šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, skųsdamiesi, kad gyvenamosios aplinkos ore jaučiami naftos produktams būdingi kvapai. Šiuo metu nagrinėjami skundai dėl AB "Klaipėdos nafta" vykdomos veiklos.

2 paveikslas. Bendrasis sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 2008-2010 m. (1000 gyv.).

"Kvapai būna nepastovūs, trumpalaikiai, priklausomi nuo vėjo krypties, todėl skundų nagrinėjimas užsitęsia. Centras skundų nagrinėjimui sudarė Kvapų kontrolės komisiją, kurioje dalyvavo mūsų įstaigos, savivaldybės administracijos bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai. Komisija nuvyko į Sportininkų gatvės 32-ojo namo aplinką bei "Klaipėdos naftos" teritoriją. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ten jaučiamas naftos produktams būdingas kvapas gali būti siejamas su "Klaipėdos nafta" veikla - įmonės apžiūros metu geležinkelio estakadose buvo iškraunamas benzinas ir mazutas", - sakė A. Šlepetienė.

Patikrinimo metu komisija nustatė, kad AB "Klaipėdos nafta" vykdo naftos produktų krovos darbus pažeisdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas. Spėjama, jog tai ir galėjo būti tuo metu sklidusių kvapų priežastimi.

"Klaipėdos naftos" atstovai savo ruožtu dienraštį informavo, jog kol kas įmonė negavo oficialaus pranešimo apie nustatytus pažeidimus, tad situaciją galės komentuoti tik tada, kai sulauks tokio rašto.

Teršalus išsklaido vėjas

Klaipėdos VSC duomenimis, pernai uostamiestyje kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos aplinkos oro Šilutės pl. buvo viršytos 26 kartus, maksimali koncentracija buvo 109 µg/m3. Klaipėdos miesto centrinėje dalyje kietųjų dalelių koncentracija buvo viršyta 31 kartą, o maksimali koncentracija buvo 113 µg/m3 (leidžiama koncentracija - 50 µg/m3).  
Kietųjų dalelių koncentracija per metus gali būti viršijama 35 dienas. Pavyzdžiui, Vilniuje kietųjų dalelių koncentracija 2011 m. buvo viršyta 34 dienas, o maksimali koncentracija buvo 137 µg/m3, Kaune viršijo 32 dienas, o maksimali koncentracija buvo 227 µg/m3, Šiauliuose viršijo 33 dienas, maksimali koncentracija buvo 201 µg/m3.

Klaipėda kaip uostamiestis pagal aplinkos oro taršą iš kitų šalies miestų išsiskiria tuo, kad didžiausia kietųjų dalelių koncentracijos riba yra šiek tiek mažesnė nei kituose miestuose, kadangi mūsų mieste yra palankios sąlygos teršalų sklaidai: vėjas, lygus reljefas.

Siekiant sumažinti kietųjų dalelių koncentraciją Klaipėdoje, buvo numatytas pagrindinių gatvių laistymas. Klaipėdoje taip pat yra parengta Aplinkos oro kokybės valdymo Klaipėdos mieste programa 2011-2013 metams bei aplinkos oro taršą mažinančių priemonių planas. Plane yra numatytas eismo srautų reguliavimas, taršių įmonių kontrolė (dėl teršalų išmetimo ir kvapų) bei savivaldybės lygio aplinkos oro taršos monitoringo vykdymas.

Anot Klaipėdos VSC specialistų, derinant projektinę dokumentaciją yra vertinama, ar planuojama ūkinė veikla nepadidins aplinkos oro taršos, triukšmo, ar bus naudojamos taršą mažinančios priemonės, ar bus naudojama mažiau tarši gamybos technologija ar numatyta taršos kontrolė ir monitoringas. Taip pat yra siekiama, kad pramonės įmonės nebūtų projektuojamos arti gyvenamųjų teritorijų.

Statistika

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro parengti išankstiniai 2011 metų duomenys apie mirties priežastis Lietuvoje rodo, kad  šalies gyventojų mirties priežasčių struktūra nesikeičia.

Jau daugelį metų, pagrindinės mirties priežastys išlieka tos pačios - širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys, kurios 2011 m. sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių.

2011 m. iš viso mirė 41 037 žmonės, t.y. 1 083 asmenimis mažiau nei 2010 m. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,3 proc., nuo piktybinių navikų - 19,7 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių - 9,1 proc. visų mirusiųjų. Mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių skaičius 2011 m., lyginant su 2010 m., sumažėjo 8 proc. (325 asmenimis).