Apskričių likvidavimą apgaubė neaiškumai

Prezidentės įsitikinimu, už valstybinę žemę ir mieste, ir kaime turi būti atsakinga viena valstybės institucija. Tai galėtų būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri šias funkcijas vykdytų per teritorinius padalinius visoje šalyje, išliksiančius ir panaikinus apskritis.

"Jeigu prezidentė įstatymų pataisas vetuos, gali pritrūkti poros dienų, kad įstatymai laiku būtų paskelbti "Valstybės žiniose" ir įsigaliotų. Tai reiškia, kad žemės tvarkymo reikalai sustos neribotam laikui", - dar prieš prezidentės sprendimą savo būgštavimus išreiškė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas.

Anot jo, tai netgi galėtų reikšti, kad šios institucijos gyvavimą tektų pratęsti. Tai dar labiau sujauktų situaciją, tačiau bent jau būtų kur tvarkyti su žeme susijusius reikalus.

Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio teigimu, tai, į ką žmonės turės kreiptis dėl žemės miestuose, dabar priklauso nuo Seimo - ar jis pritars prezidentės veto, atmes jį, ar pasiners į diskusijas ir tobulinimus. Pastaruoju atveju viskas galėtų užtrukti. Bet kokiu atveju miestų žemė neturėtų likti be tvarkytojo.

Anot K. Maksvyčio, Nacionalinė žemės tarnyba jau ruošiasi tam, kad nuo liepos 1 dienos gali tekti imtis miestų žemės reikalų.

"Sutinku, kad situacija kebli, - sakė jis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad dar nėra sutvarkytas ir Nacionalinės žemės tarnybos finansavimas. - Tačiau natūralu, kad tokios didelės reformos, kaip ši, truputį stringa. Tikėkimės, kad blogiausia neįvyks."

Pasak A. Šulco, žemės reikalai yra ypač opi problema, tačiau tai - ne vienintelis nesklandumas laukiant, kol viršininko administracija užvers duris.

Dar šią savaitę nebuvo iki galo žinoma, kas perims kai kurias be šeimininko liekančias įmones bei objektus, koks likimas laukia viršininko administracijos pastato bei jame įsikūrusių kitų įstaigų. Vis dėlto, anot Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo, jau lyg ir pavyko nuspręsti, kam atiteks įmonė "Pajūrio vėtrungė", Plytinės kaminas ir panašiai.

"Labai koviausi už tai, kad apskrities pastatas būtų atiduotas savivaldybei. Esame įpareigoti rengti Vyriausybės nutarimą, kuriuo pastatas būtų perduotas Valstybės turto fondui, tačiau manau, kad tol, kol jis neparengtas, savivaldybė dar nepavėlavo", - sakė A. Burkšas.

Jo nuomone, pastatą iškart perdavus savivaldybei būtų išspręsti ir kai kurie kiti neaiškumai. Likvidavus apskrities viršininko instituciją nutraukiamos sutartys su visais komunalinių bei kitų paslaugų teikėjais ir nežinia, kaip toliau turėtų funkcionuoti Vyriausybės atstovo tarnyba bei kitos šiame pastate įsikūrusios įstaigos. O savivaldybė, anot A. Burkšo, kaip būsimasis savininkas iškart galėtų pradėti rūpintis visais šiais dalykais.