Apsaugos Kuršių marių žvejus nuo nedarbo

Nuo šiol skirstant žvejybos kvotas Kuršių mariose bus atsižvelgta į žvejybos verslo tame regione istoriškumą, žvejybos įmonių priklausymą žvejybos verslą vienijančioms asociacijoms, taip pat į tai, ar įsipareigojusi vykdyti su žvejybos verslu susijusią veiklą įmonė yra gavusi ES paramą ir kt. Kituose vandens telkiniuose žvejybos kvotos bus skiriamos įvertinat žvejybos tęstinumo principą, žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai skiriamų lėšų dydį.

Tai numatyta aplinkos ministro Valentino Mazuronio patvirtintoje naujoje Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarkoje.

„Naujajai kvotų skyrimo tvarkai pritarė Konkurencijos taryba. Ji suderinta ir su kitomis institucijomis. Norint apsaugoti Kuršių marių žvejus nuo nedarbo, naujojoje kvotų skyrimo tvarkoje numatytos išimtys, kurios padės išsaugoti jų tradicinį verslą", - sako aplinkos ministras V. Mazuronis.

Žvejybos kvotos vidaus vandenyse bus skiriamos konkurso ar atviro aukciono būdu. Įmonių veikla bus vertinama balais ir pagal tai skiriamos žvejybos kvotos.

Konkurso metu balai bus mažinami už žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Valstybės kontrolė, 2012 m. atlikusi valstybinį auditą, nustatė, kad žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatos diskriminuoja žvejus, gaunančius mažas kvotas, neleidžia ateiti į sektorių naujiems žuvų išteklių naudotojams, neleidžia skirstyti kvotų pagal tai, kiek žvejas pasirengęs skirti lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui. Šiais metais svarstant Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, pasiūlyta žvejybos kvotų skirstymo funkciją vidaus vandenyse deleguoti Aplinkos ministerijai.

Pasiūlymui Seimo nariai pritarė ir birželio 20 d. buvo priimtas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame buvo aiškiai atskirta ministerijų kompetencija ir visos su žvejyba vidaus vandenyse susijusios funkcijos, įskaitant ir žvejybos kvotų skyrimą, perduotos vienai institucijai - Aplinkos ministerijai.

Šiuo metu Seimo komitetuose vėl svarstomi Žuvininkystės įstatymo pakeitimai, kuriuose siūloma grąžinti žvejybos kvotų skyrimo vidaus vandenyse funkciją Žemės ūkio ministerijai. Be to, Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principai, Seimo kanceliarijos teisės departamento nuomone, ribotų sąžiningą konkurenciją. Kitos teikiamo projekto nuostatos sudarytų palankesnes sąlygas nelegaliai žvejybai ir šešėliniam verslui.

Pagal šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatas, šiurkščiu verslinės žvejybos pažeidimu laikomas žvejybos įmonei skirtos žvejybos kvotos viršijimas daugiau kaip 10 proc., o teikiamame projekte numatyta toleruoti įmonei skirtos žvejybos kvotos viršijimą iki 20 proc. Šiuo metu, jei pasvėrus laimikį krante į žvejybos žurnalą įrašytas tikslus žuvų svoris daugiau kaip 5 proc. skiriasi nuo realaus svorio, yra baudžiama kaip už šiurkštų žvejybos tvarkos pažeidimą. Tačiau naujajame projekte numatyta padidinti pasvertų žuvų realaus svorio ir įrašyto į dokumentus svorio leistiną paklaidą iki 10 proc.

„Tokie žuvininkystės įstatymo pakeitimai bus žalingi šalies ekonomikai, socialinei aplinkai, sukels visuomenės nepasitikėjimą pačiu Seimu. Todėl tikiuosi, kad atvirai šešėlinio verslo interesus proteguojančiam įstatymo projektui Seimo nariai nepritars", - teigia V. Mazuronis.