Apleisti vertingi pastatai - tikrintojų akiratyje

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyresnysis valstybinis inspektorius Mantas Bagočius teigė, kad iš viso žadama patikrinti 54 pastatus. Apleistus pastatus turės sutvarkyti jų savininkai. Jiems atsisakius tą padaryti bus skirtos administracinės baudos arba pateiktas ieškinys teismui dėl pastatų nusavinimo, nes valstybė turi teisę teismo būdu iš nerūpestingų savininkų atimti valstybės saugomus objektus.

Pačiame uostamiestyje pirmiausia bus siekiama sutvarkyti buvusią skerdyklą.

"Šiuos pastatus reikia sutvarkyti taip, kad į juos nepatektų pašaliniai asmenys, nes dabar ten viskas išdraskyta, ant sienų ir stogo pradėjo augti medžiai ir žolė. Griūvantys pastatai kelia grėsmę ir juose besilankančių žmonių gyvybei, todėl juos būtina bent jau sandariai uždaryti", - sakė valdininkas.

Senoji Klaipėdos skerdykla buvo pastatyta 1914 m. Istorinę bei architektūrinę vertę turi visas skerdyklos pastatų kompleksas, kurį sudaro tvartai, sandėliai, dirbtuvės, pats skerdyklos pastatas, papuoštas gipsiniais lipdiniais, bei vidinis kiemas. Dabar skerdykla yra avarinės būklės ir kelia grėsmę joje mėgstantiems rinktis paaugliams.

Vykdant patikrinimą KPD akiratyje bus ir privatiems asmenims priklausantys apleisti dvarai. Lietuvoje yra apie 600 architektūrinę ar istorinę reikšmę turinčių dvarų, iš kurių dešimtadalis griūna. Anksčiau vien Klaipėdos teritorijoje buvo daugiau nei 30 dvarų, kurių vietoje šiandien įsikūrusios įmonės ar pastatyti gyvenamieji namai. Iš dvarų liko vien tik pavadinimai.

"Du dvarai yra Kretingoje, vienas Šilutėje, taip pat yra Sendvario pastatų. Dėl nepriežiūros jie išdraskyti, griūvantys, apaugę medžiais", - pasakojo M. Bagočius.

KPD Klaipėdos apylinkėse patikrino jau beveik pusę istorinę vertę turinčių apleistų pastatų, tačiau baudų dar neskyrė.

"Dar nesurašėme nė vieno protokolo - duodame laiko susitvarkyti, raginame savininkus rašyti projektus kompensacijai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų arba iš valstybės biudžeto gauti. Tik jei pastatų savininkai piktybiškai netvarkys savo nuosavybės, skirsime baudas, bandysime priverstinai išpirkti svarbesnius pastatus", - komentavo M. Bagočius.

KPD direktorė Diana Varnaitė sakė, kad valstybės saugomų objektų savininkai gali gauti kompensacijas už vykdomus renovacijos, konservavimo ir avarinės būklės pašalinimo darbus, tačiau tam iš pradžių jie turi patys rašyti projektus, sudaryti sutartis su renovacijos darbus atliekančiomis įmonėmis ir investuoti savo lėšas.

Architektūriniai ir archeologiniai tyrimai, pasak D. Varnaitės, kompensuojami 100 proc., medinių pastatų renovacija - iki 70, o mūrinių iki 50 proc.

"Kompensavimo mechanizmas veikia, - tvirtina D. Varnaitė. - Neringoje nemažai valstybės saugomų pastatų kompensacijas gavo jau praėjusiais metais. Geras pavyzdys yra ir Telšių rajone esantis Pavirvyčio medinis dvaras, kurio savininkams praėjusiais metais buvo skirta 400 tūkstančių litų kompensacija."

OBJEKTAS. Klaipėdoje pirmiausia bus siekiama sutvarkyti buvusią skerdyklą, pastatytą 1914 metais.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.