Apie neigiamą mezginių poveikį kalbėti neetiška

Siekdami išsklaidyti nuogąstavimus dėl moterų verslininkių nėrinių poveikio miesto medžiams, kreipėmės į specialistus.

Štai ką apie tai parašė žinomas gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius:

„Miesto želdiniai – dalis miesto architektūrinės struktūros, tiesa – jie gyvi, todėl jiems riekia daug didesnio dėmesio ir priežiūros, nei miške augantiems medžiams ir krūmams. Miesto želdiniai nebūna ilgaamžiai, o netinkamai pasirinkus medžių rūšis, medžius tenka persodinti kas 20 – 30 metų. Kas jiems kenkia? Visų pirma, juos gali alinti druskos ir kitų mineralų tirpalai, laistomi žiemą, taip pat – automobilių išmetamosios dujos.

Ar medžiai kaip nors reaguos į meninę instaliaciją, jų „aprengimą“ įvairiais audiniais? Ko gero, jokio poveikio nebus, nes medžių žievė, susidedanti iš keleto sluoksnių, yra atspari aplinkos dirgikliams. Ją ne visada paveikia net mechaninis ar cheminis žalojimas. Audiniai medžius gali nuo daug ko apsaugoti, apie jų neigiamą poveikį kalbėti būtų tiesiog neetiška. Taigi – ši iniciatyva yra netipiška, labai graži ir nepriešiška gamtai ir miesto medžiams. Būtų smagu, kad tokių iniciatyvų mūsų gyvenime rastųsi kuo daugiau…“

Kad skvero medžiai nenukentės nuo moterų verslininkių rankdarbių, teigia ir Šilutės rajono savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus. Jis taip sako manantis, kad toks medžių apdaras pagyvino miestą ir artėjančias prieššventines nuotaikas.

Svarbiausia, anot Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus, miškininkystės specialisto Ramūno Lydžio, pavasarį, prasidėjus medžių vegetacijai, laiku nuo jų viską pašalinti.