Gintaras Vaičekauskas: "Dirbau kaip uzbekas"

"Tik geras kolektyvas gali leisti gerą laikraštį", - įsitikinęs šiandien "Balticum" televizijoje laidą "Reidas" kuriantis žurnalistas Gintaras Vaičekauskas. Ir jo akyse pradeda šokinėti velniukai, kai prisimena 20 metų senumo džiaugsmus ir rūpesčius "Vakarų eksprese".

"Rašydavome, ką norėdavome ir kaip norėdavome. Tik stengėmės neįžeisti žmonių. Kartą "Spektre" paskelbėme, kad kinų mokslininkai apskaičiavo, jog į žemę atsitrenks asteroidas. Tai buvo tikras pranešimas. Prie jo savo iniciatyva tepridėjau, kad gali nutikti taip, jog jis trinktelės į Vėžaičius. O juose tuomet gyveno kolegė Dalia Grikšaitė. Atvažiavusi į darbą Dalia pasakojo, kaip "ant blakstienų" buvo sukilusi visa gyvenvietė", - kvatojosi Gintaras. Ir priminė, kad Vėžaičiuose sprogus katilinei, "kaltę" bandyta suversti tam nelemtam asteroidui...

Apskritai Vėžaičiai užima išskirtinę vietą "Vakarų ekspreso" leidybos istorijoje. Mat juose visada atsirasdavo žmonių, kurie labai emocingai reaguodavo į "Vakarų ekspreso" publikacijas.

"Kartą Tomas Gukauskas "išspaudė" anekdotą, kad girta Vėžaičių žemės ūkio bendrovės melžėja Danutė labai tingėjo melžti karvę. Tai ši pati pasisiūlė pašokinėti - melžėjai tereikėjo tik spenius palaikyti. Bemat atsiliepė žemės ūkio bendrovės vadovas ir pradėjo aiškinti, kad melžėjos negeria, o Danutė esanti pavyzdinga karvių fermos vedėja. Apie pasisiūliusią pašokinėti karvę - nė žodžio", - šypsojosi G. Vaičekauskas.

Tos reakcijos iš Vėžaičių "Vakarų ekspreso" žurnalistus įkvėpė tiek, kad dažną rašinį pradėdavo žodžiais "Tai nutiko Vėžaičiuose..." Ar įdėdavo anekdotą, tarkim, apie visus paukščius "patvarkiusį" gaidį. "Ir ką manai? Paskambino vėžaitiškis Gaidys ir pradėjo aiškinti, kad jis nieko bloga su tais paukščiais nedarė... Aš dabar stebiuosi, kaip žmonės prieš dvidešimt metų taip įtikėdavo kiekvienu spausdintu žodžiu", - sakė dešimtmetį "Vakarų eksprese" dirbęs G. Vaičekauskas, dažną rašinį pasirašinėjęs kaip Edas Vaičkus.

Būtent šiuo pseudonimu jis pasirašinėjo legendinį ciklą "Proletarinė Klaipėda".

"Dirbau kaip uzbekas: ką matau, apie tą ir dainuoju, - rašinių stiliaus neslepia Gintaras.- Pavyzdžiui, atsirado reiškinys "alus į namus", aiškinuosi, kas tai yra, apie tai ir rašau. "Proletarinėje Klaipėdoje" galėdavo būti spektaklio recenzija, knygos anotacija. Žinoma, stengdavausi visa tai pateikti su humoro doze", - sakė G. Vaičekauskas.

Mat laikraštyje jis buvo tarsi ir anonimas - Edas Vaičkus su Kęstučio Oginsko iš kažkur iškirpta pagyvenusio žmogaus nuotrauka, neva Edo Vaičkaus portretu... Paklaustas, ar šiandien jam būtų įdomu tęsti "Proletarinės Klaipėdos" ciklą, Gintaras krato galvą: "Kiekvienas laikotarpis turi specifinį atspindį spaudoje. Šiandien rašyti taip, kaip rašiau prieš dvidešimtmetį, būtų visai neįdomu. Skaityti - taip pat",- įsitikinęs jis.

Apie darbą "Vakarų eksprese" G. Vaičekauskas kalba su nostalgija: "Kolektyvas buvo labai gerai susigyvenusi šeima, kurioje bręsdavo idėjos, sumanymai. Geras laikraštis - šimtaprocentinis gerai sutariančios šeimos darbas. Dabar net sunku būtų kam nors vienam priskirti "Bulvaro" ar "Horoskopų" rubrikų atsiradimo idėjas. Šiaip jau idėjų generatorius buvo Gintaras Tomkus. O paskui viskas rutuliodavosi tol, kol įgydavo originalų pavidalą. "Bulvaras" išsirutuliojo iš "Spektro", kuris šiaip jau buvo skirtas rimtiems pranešimams. Na, o kai fantazija neatlaikydavo ir ką nors "pripaišydavome" savo iniciatyva, o paskui pajusdavome, kokia skaitytojų reakcija, neišvengiamai privalėjo gimti "Bulvaras" su nuostata "Tikėk - netikėk".

Prieš dešimtį-penkiolika metų "Bulvaras" buvo skirtas lokaliems Klaipėdos regiono įvykiams ir žmonėms. Skaitytojai raitydavosi iš juoko, skaitydami, ko prisidirbo Petras ar Onutė. Žavėdavausi Artūru Šulcu, kuris "dienos norma" laikydavo du rimtus rašinius ir tris "Bulvaro" žinutes. Laikraštį žmonės ir pradėdavo skaityti nuo "Bulvaro". Apskritai "Vakarų ekspresas" buvo pasiekęs tokį lygį, kad jį vogdavo iš spaustuvės..." - pakiliai savo darbo laikotarpį "Vakarų eksprese" prisiminė G. Vaičekauskas.

Kartą, norėdamas patikrinti, kaip laikraštyje yra skaitomi skelbimai, Gintaras savo iniciatyva įdėjo maždaug tokio turinio skelbimą: "Atkarpoje nuo Kauno gatvės iki "Vėtrungės" pamečiau 10 talonų, vadinamųjų "vagnorkių". Ir nurodė bendradarbio Alvydo Ziabkaus telefono numerį. Šis, nieko nežinodamas apie pokštą, labai stebėjosi, kad žmonės taip aktyviai skambina ir klausinėja, ar iš tiesų jam taip blogai ir kuo jie jam galėtų padėti...

G. Vaičekauskas imdavosi ir rašinių apie kriminalinius įvykius. "Įdomiausia buvo tai, kad dėl juose išdėstytų faktų didžiausią triukšmą keldavo banditų žmonos, artimieji. Patys "herojai" neprieštaraudavo. Atvirkščiai - jie rašnius su savimi gabendavosi į kalėjimus rodyti "brolijai",- sakė Gintaras.

G. Vačekauskas kiek pakylėtai prisiminė ir dar vieną dalyką: "Aš esu baigęs Kauno kūno kultūros institutą, kuriame įgijau buriavimo trenerio kvalifikaciją. Taigi prieš dvidešimtį metų aš vienintelis kolektyve turėjau ir pedagogo kvalifikaciją. Tad praktikantus, kurie iš Vilniaus verždavosi atlikti praktiką "Vakarų eksprese", labai dažnai priskirdavo man. Ir dabar galiu pasidžiaugti, kad per savo rankas esu perleidęs dabar Lietuvoje ir užsienyje garsius žurnalistus Nerijų Kesminą, Rūtą Rūkaitę, Kristiną Jackūnaitę, Ingą Larionovaitę ir daugelį kitų. Manau, kad "Vakarų ekspresas" buvo ir yra nebloga žurnalistų kalvė."

G. Vaičekauskas neneigia ir pats esąs šios kalvės "produktas". Mat jau išėjęs iš "Vakarų ekspreso", kuriame įgijo visokeriopos patirties, jis tapo labai prestižinių televizijos apdovanojimų "Ad Rem" ir daugelio kitų žurnalistinių nominacijų laureatu.

Gražina JUODYTĖ