Dienraščio puslapiuose - du Klaipėdos dešimtmečiai

Pergalės ir pralaimėjimai, džiaugsmai ir negandos, sąjungos ir skyrybos - gyvenimui netrūksta margumo. Jo įvykių įvairovę Klaipėdoje jau du dešimtmečius kasdien fiksuoja dienraštis "Vakarų ekspresas", per šį laikotarpį nuėjęs ilgą kelią nuo eksperimentinio laikraščio, įkvėpto Sąjūdžio idėjų, iki vieno svarbiausių regioninių leidinių. Švęsdami solidžią gyvavimo sukaktį, kviečiame prisiminti ryškiausias šio laikotarpio aktualijas ir drauge išsirinkti kertinius Klaipėdos dvidešimtmečio įvykius.

Anot klaipėdiečio istoriko Hektoro Vitkaus, 1990 m. rugsėjo 15 d. pasirodęs pirmasis "Vakarų ekspreso", kaip privačios iniciatyvos dienraščio, numeris miesto istorinėje retrospektyvoje buvo įvykis, simbolizuojantis vertybinį lūžį, sovietiškumo atsisakymą.

"Šiandien "Vakarų ekspresas" yra klaipėdiečių identiteto dalis", - konstatavo pokalbininkas.

Anot istoriko Vyganto Vareikio, nepriklausomos spaudos radimąsi Klaipėdoje nužymėjo laikraštis "Mažoji Lietuva", kurį leido Gintaras Tomkus ir keli jo bendraminčiai, o "Vakarų ekspresas" pratęsė ir įtvirtino šią tradiciją.

"Kaip teisingai minėjo kolegos, tai buvo vienintelis regioninis laikraštis, sėkmingai pardavinėtas Vilniuje - tais laikais visi stovėjo prie spaudos kioskų, - prisiminė V. Vareikis. - "Mažoji Lietuva" daugiau dėmesio skyrė politinėms aktualijoms, istorinėms temoms ir pan., tačiau poreikis nušviesti ir miesto įvykius neslopo."

Anot istoriko, pradžioje naujojo miesto dienraščio įkūrimas atrodė miražas, bet idėja buvo labai sėkmingai įgyvendinta ir šiandien "Vakarų ekspresas" jau švenčia 20 metų jubiliejų.

Žinia, tiek pat metų šiemet sukako ir atkurtai Lietuvos nepriklausomybei, panašias sukaktis švenčia ir daugelis tų, kurie atsirado kartu su ja. Taigi jubiliejiniai metai - gera proga peržvelgti, kas svarbiausia mūsų mieste įvyko per pastarąjį dvidešimtmetį.

20 metų Klaipėdos gyvenimo kronika

Hektoras VITKUS, Vasilijus SAFRONOVAS, istorikai

1990-1991 metai: savivaldai ir jaunimui

1990-aisiais, be "Vakarų ekspreso" pasirodymo, būta ir daugiau reikšmingų įvykių. Kovo 24-ąją (pakartotinis balsavimas įvyko balandžio 7-ąją) buvo išrinkta Klaipėdos miesto liaudies deputatų taryba, kuri 1994-aisiais oficialiai transformavosi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą.

Nepriklausomybei išskleidus sparnus, miestas nusprendė investuoti į jaunus protus: 1991-ųjų sausio 1 d. oficialiai įsteigtas Klaipėdos universitetas, sutraukiantis gausų jaunimą ne tik iš Vakarų Lietuvos regiono. Kauno politechnikos instituto ir Šiaulių pedagoginio instituto fakultetų pagrindu įkurta klasikinė aukštoji mokykla, telkianti mieste jaunimą ir kaupianti mokslinį potencialą.

Tais pačiais metais įsteigta Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla LCC, šiandien žinoma LCC tarptautinio universiteto pavadinimu. Privačių JAV, Kanados ir Lietuvos fondų įsteigta mokykla į uostamiestį sutraukia studentus iš viso pasaulio.

Toliau vyko atsisveikinimas su praeitimi - 1991-ųjų rugpjūčio 23 d. nukeltas dabartinėje Atgimimo aikštėje stovėjęs Lenino paminklas.

Tų pačių metų vasarą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu įkurta valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija - anot H. Vitkaus, tai svarbus įvykis Lietuvos vartų į pasaulį juridinio statuso įforminimo požiūriu. Be to, 1991-aisiais pradėtas kurti Lietuvos valstybinis prekybinis bei privatus prekybos laivynas, o keltai "Klaipėda" ir "Kaunas" pateko į Gineso rekordų knygą kaip didžiausi geležinkelio sąstatų gabenimo keltai.

1992-ieji: herbo gimimas

Liepos 1 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba patvirtino Klaipėdos miesto herbo šabloną. Klaipėdos dizaino centro dizaineris Kęstutis Mickevičius herbą atkūrė pagal seniausių išlikusių miesto antspaudų ikonografiją. Žvaigždžių įrėminti auksiniai bokštai ir laivo motyvas raudoname fone - kiekvienam klaipėdiečiui pažįstama simbolika.

1993-ieji: sudie, ginklai

Rugsėjo 1 d. iš Klaipėdos išvesta buvusi TSRS (po 1991 m. - Rusijos Federacijos) kariuomenės įgula. "Klaipėdai įvykis reikšmingas ne tik dėl paties svetimos valstybės kariuomenės išvedimo fakto, bet ir dėl to, kad buvusi Klaipėdos įgulos teritorija kartu su visais kareivinių pastatais buvo perduota Klaipėdos universitetui. Tai - vienas unikaliausių teritorijos paskirties pozityvaus konvertavimo atvejų", - akcentavo V. Safronovas.

1994-ieji: potėpiai vizitinei kortelei

Klaipėdoje pradėjo veikti Rusijos generalinis konsulatas - pasak H. Vitkaus, šis įvykis reikšmingas kaip miesto geopolitinės svarbos ženklas.

Tų pačių metų balandžio 30 d. atidarytas Jūrų muziejaus delfinariumas - šiandien šis kompleksas pripažįstamas lankomiausiu muziejumi Baltijos šalyse, o birželį surengtas Klaipėdos pilies Diksilendo festivalis - Klaipėdos pilies džiazo festivalio, taip pat garsinančio miestą visame gyvo garso ir gyvų idėjų muziką mėgstančiame pasaulyje, "tėvas".

Svarbus regiono ekonomikos įvykis - Klaipėdoje įsteigta Lietuvos ir JAV akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta".

1996-ieji: plėtra ir skandalas

Šiuos metus įamžino pajūrio didmiesčio plėtra: kovo 12-ąją prie Klaipėdos miesto prijungtas Tauralaukis. 2005-aisiais jis buvo padalintas į Tauralaukio ir Danės mikrorajonus.

Rugsėjį Klaipėdoje oficialiai įsteigta Laisvoji ekonominė zona (LEZ), veiklą pradėjusi 2002-aisiais. Pasak V. Safronovo, tai pavykęs patrauklios užsienio investicijoms teritorijos suformavimo pavyzdys, sykiu prisidėjęs prie pramonės iškėlimo iš senosios miesto dalies (tabako fabriko teritorijos).

Lapkritį įvyko vienas skandalingiausių Respublikos mastu ekonomikos įvykių - bankrutavo Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra" (įmonė buvo įregistruota 1991 m. rugsėjį). Anot V. Safronovo, tai bene ryškiausias po Nepriklausomybės atkūrimo prasidėjusio valstybės turto privatizavimo, pasibaigusio nebaudžiamu šio turto iššvaistymu, pavyzdys.

Tais pačiais metais Danės dešiniajame krante esanti istorinė miesto dalis - Naujamiestis - paskelbta kultūros vertybe.

1997-ieji: paminklai ir katastrofa

Atgaivintas Jono kalnelis - baigti restauruoti jo ribose išlikę bastioniniai įtvirtinimai (restauracija pradėta 1994-aisiais pagal Vytauto Šliogerio projektą).

1999-ieji: "Anatolijus"

Klaipėdoje pastatytas konteinerių krovos terminalas.

"Švyturio" alaus daryklos kontrolinį akcjų paketą įsigijo Danijos bendrovė "Carlsberg A/S" - šį faktą įvairiai interpretuoja alaus mėgėjai.

Gruodį pajūrį nusiaubė uraganas "Anatolijus", kurio padaryti materialiniai nuostoliai įvertinti 36 mln. litų. Jo metu žuvo du ir buvo sužeista šešiolika žmonių.

2000-ieji: uosto augimas

Pastatytos dvi (pagal 1994 m. patvirtintą uosto rekonstrukcijos programą) Klaipėdos naftos bazės krantinės ir nauja tanklaivių prieplauka skystų trąšų pumpavimui.

2001-ieji: veiklumas ir neveiklumas

Sudegė "Baltijos" kino teatras, kurio griuvėsiai atsinaujinančio miesto fone liudija iki šiol stebėtiną verslininkų ir miesto valdžios atsainumą. Beje, tais pačiais metais pradėta adresu Žvejų g. 4 esančio sandėlio, dabar geriau žinomo "Memelio" baro vardu, rekonstrukcija.

2002-ieji: kultūros akcentai

Rugpjūčio 1-ąją Klaipėda šventė miesto įkūrimo 750-metį. "Įvykis reikšmingas kaip Klaipėdos susitaikymas su ikikarine praeitimi, kurios aktualizavimo pokario metais atkakliai vengta", - pastebi V. Safronovas. Miestui atverta piliavietė, kurioje atidarytas jauniausias uostamiestyje - Pilies - muziejus. Tais pačiais metais uždarytas ligi tol seniausias Klaipėdoje - "Kapitolijaus" - kino teatras.

2003-ieji: promenada

Mieste atidengtas daug diskusijų sukėlęs "Arkos" paminklas bei atidarytas Kruizinių laivų terminalas, tiesiogine šio žodžio reikšme priartinęs klaipėdiečius prie uosto bei tapęs naująja miesto promenada.

2005-ieji: naujasis židinys

Pasivaikščiojimų maršrutai buvo nulemti kito objekto: gruodį duris atvėrė prekybos ir pramogų centras "Akropolis". "Monopolinės įmonės teikiamų paslaugų koncentravimas turėjo didelės įtakos verslo traukimuisi iš senosios miesto dalies", - sakė V. Safronovas.

2006-ieji: praradimai ir įsigijimai

Gruodžio 12-ąją mirė Alfonsas Žalys - Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, ilgametis Klaipėdos miesto tarybos Vykdomojo komiteto pirmininkas, miesto savivaldybės Tarybos narys, uostamiesčio Garbės pilietis, aktyvus visuomenininkas, kurio veikla miesto labui daugelio klaipėdiečių atmintyje išlieka sektinas pavyzdys.

Kovą nugriautas restoranas "Lūja" - vienas iš nedaugelio išlikusių XVIII a. pabaigos pastatų (atstatytas 2010-aisiais). Anot V. Safronovo, tai reikšmingas naujosios paveldo niokojimo bangos, Klaipėdoje prasidėjusios kapitalui veržiantis į senąją miesto dalį, pavyzdys.

Gegužę Kuršių neriją suniokojo, specialistų teigimu, didžiausias gaisras nerijoje per pastarąjį šimtmetį. Jo metu sudegė apie du su puse šimto hektarų miško.

Klaipėdos universitetas įsigijo gafelinę škuną (mokomąjį burlaivį) "Brabander".

Baigtas statyti naujasis Klaipėdos architektūrinis simbolis - aukštuminiai pastatai K ir D miesto centre.

2009-ieji: tūkstantmečio šventės

Vasarą Klaipėdą aplankė du didžiuliai renginiai: folkloro festivalis "Europeade" bei tarptautinė burlaivių regata "The Tall Ships' Races", atidengtas paminklas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

2010-ieji: nauja struktūra

Liepą likviduota Klaipėdos apskritis ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Kurkime miesto istoriją drauge! Mieli skaitytojai, kviečiame drauge išrinkti svarbiausią Klaipėdos 20-mečio įvykį. Pildykime mūsų sudarytą sąrašą - rašykite apie, jūsų nuomone, reikšmingiausius šio laikotarpio įvykius elektroniniu paštu [email protected]. Visą sąrašą paskelbsime "Vakarų ekspreso" interneto svetainėje www.ve.lt ir iki metų pabaigos išsirinksime 20 reikšmingiausių miesto įvykių.

"Klaipėdos proveržis - akivaizdus"

Vygantas VAREIKIS, istorikas, politikas

Klaipėda per šį dvidešimtmetį dinamiškai išsiveržė į priekį. Pamenu, kokiais 1996-aisiais su draugu, kuris į Klaipėdą atvyksta kas vasarą, susėdome kavinukėje prie Pilies tilto. Visas Klaipėdos centro peizažas buvo kaip ant delno: du apleisti sandėliai prie Danės, apgriuvęs teatras, nušiuręs dabartinio "Europos" viešbučio kampas, vietomis įgriuvusi Danės krantinė... Tuomet, kai Vilnius jau buvo gerokai prasiveržęs į priekį, Klaipėda atrodė nekaip.

Dabar pasižiūrėkime į europines Danės krantines, sutvarkytas Tiltų bei Turgaus gatves - gal ir ne viskas taip, kaip norėtųsi, bet vaizdas visiškai kitoks. Individualių namų statybos šiaurinę Klaipėdą išplėtė vos ne iki Palangos; kaip įprasta uostamiesčiams, čia atsirado dangoraižių bei prekybos centrų - ne mūsų nuopelnas, bet vis dėlto; daugybę žmonių sutraukia Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kiemelis, unikalia teritorija vadintinas "Memelio miestas" su "Švyturio menų doko" projektu. Miestą garsina sėkmingi renginiai: "Tall Ships' Races", "Europeade", Jūros šventė, Klaipėdos pilies džiazo festivalis - unikalus nemokamas renginys, į kurį atvyksta tarptautinio lygio žvaigždės. Tikimasi, jog gerės sporto bazių situacija.

Klaipėdos reikšmė visos šalies mastu smarkiai didėja plečiantis uostui. Žinoma, giliavandenio uosto projektas bei geležinkelininkų noras iškirsti dalį Girulių miško, kad būtų galima įrengti aplinkkelius, mums yra iššūkiai, kaip ir gamyklos miesto prieigose, susilaukiančios priekaištų dėl aplinkos taršos. Tačiau tokia yra modernizavimo, ekonominio progreso, galų gale naujų darbo vietų sukūrimo kaina.

Politiniu aspektu miestas labai stabilus: liberalai valdžioje jau keturiolika metų, meras - dešimt. Manau, stabilumas nėra blogai. Ypač palyginti su tuo, kas tuo pačiu laikotarpiu vyko Vilniuje bei Kaune.

Gimtadienio programa

Jubiliejaus proga tęsiame tradiciją ir kviečiame šiandien į redakciją (M. Mažvydo al. 3, Klaipėda) užsukti savo bendraamžius - 20-mečius, gimusius 1990 metų rugsėjo 15 dieną. Įteiksime jums dovanų - "Vakarų ekspreso" išleistą Gražinos Juodytės knygą "Klaipėdos akvarelės" ir metinę dienraščio prenumeratą (dėl viso pikto turėkite gimimo datą patvirtinantį dokumentą. Jeigu kartais negalėtumėte atvykti, paskambinkite telefonu (8 46) 411308 arba parašykite elektroniniu paštu [email protected]). 

Gimimo dieną norime sutikti su ištikimiausiais savo draugais, todėl skelbiame atvirų durų dieną. Šiandien kviečiame visus savo partnerius ir draugus, taip pat buvusius bendradarbius atvykti pasisvečiuoti į "Vakarų ekspresą". Susitiksite su kolegomis, su kuriais jau teko bendrauti, susipažinsite su naujais, pamatysite, kaip šiandien dirba "Vakarų ekspreso" redakcija.

Švęsti kartu kviečiame ir visus miestiečius. Jūsų lauks ypatinga staigmena. Nuo 14 iki 18 valandos Klaipėdos mieste kursuos linksmasis "Vakarų ekspreso" traukinukas. Juo nemokamai pasivažinėti galės visi pageidaujantys. Ypač laukiamos šeimos su vaikučiais.

Linksmasis "Vakarų ekspresas" lauks Jūsų prie dienraščio redakcijos ir į kelionę pajudės 14 val. Nespėjusieji į pirmąjį reisą nenusiminkite - traukinukas, važiuodamas kas pusvalandį, apsuks apie 10 ratų, todėl galimybę pasivažinėti turės visi. Vienu reisu galės vykti per 50 žmonių. Kviečiame pamačius "Vakarų ekspreso" traukinuką, tiesiog lipti vidun ir linksmai praleisti populiariausio uostamiesčio dienraščio gimtadienio akimirkas.

Traukinuko maršrutas: Mažvydo alėja prie "Vakarų ekspreso" redakcijos - Lietuvininkų aikštė - Kruizinių laivų terminalas. Numatomi ir keli specialūs sustojimai, kurių metu šventės vedėjas ir jo asistentės dovanos prizus, įvairiausius suvenyrus, turėsite galimybę laimėti "Vakarų ekspreso" prenumeratą, lauks gausybė smagių konkursų.