Politinis chaosas kilo, nes laimėjo ne tie

Dėl galimų Rinkimų įstatymo pažeidimų per savaitę šalies policija gavo apie 300 pranešimų, tačiau, įtariant rinkėjų papirkimą ar kitus šio pobūdžio nusikaltimus, buvo pradėta vos 13 ikiteisminių tyrimų.

Rezultatą pirko valdžia

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Romualdas Ozolas „Respublikai“ sakė, kad precedentas pirkti rinkėjų balsus kilo ne iš kurios nors politinės partijos ir ne šiemet.

Filosofo teigimu, pradžią tokiai „politinei kovai“ davė 2003 metų gegužės 10-11 dienomis valdžios surengtas referendumas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, kai rinkėjų balsai atvirai buvo perkami už pigų alų ir skalbimo miltelius.

„Apie ką šiandien galime kalbėti, jei tame referendume valstybė davė totalinį pavyzdį, kaip reikia pirkti balsus. Ir ką tuomet tiems mūsų žmoneliams liko daryti, kai jie tapo nustekenti tų pačių, kurie juos papirkinėjo? - svarstė R.Ozolas. - Valdžiai vis labiau atsiskiriant nuo šalies žmonių, didėja ir moralinis nuosmukis, kuris toliau tik dar labiau klampins šiuos procesus. Jeigu šiuos Seimo rinkimus būtų laimėjusi ne Darbo partija, o kokia nors sisteminė, aprobuotoji, integralistinė partija, dabar negirdėtume jokio triukšmo dėl tų balsų pirkimo. Rinkimus laimėjo ne tie, tai ir kilo skandalas“.

R.Ozolas priminė, kad jokių rinkėjų papirkimo skandalų nekildavo laimėjus dešiniesiems, kurie į valdžią patekdavo konservatorių ar liberalų pavidalu.

„Mano žiniomis, nuo šių metų balandžio buvo organizuojama labai gili, ešelonuota konservatorių nuosmukio šalinimo akcija. Ji buvo tyli, rami, vykusi požemiuose, tačiau vis dėlto atsekama tiems stebėtojams, kurie mato, kokiu būdu buvo šalinami iš viešosios erdvės visi tie, kurie galėjo kiek nors nuimti balsų nuo Tėvynės sąjungos, - tvirtino R.Ozolas. - Po rinkimų tik pamatėme šios akcijos pabaigą - kaltinimus, įtarinėjimus, sąmokslus. Tokie ir yra mūsų liberalinės demokratijos veikimo būdai - legalūs, todėl ir neteistini“.

Perbalsavimas - ne išeitis

Politologas Algis Krupavičius jau kone po kiekvienų rinkimų kylantį triukšmą dėl galimo rinkėjų balsų pirkimo vadina Lietuvoje įprasta ir sena tema. Tačiau tik po 1997 metais įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų buvo nuspręsta anuliuoti jų rezultatus vos vienoje - Švenčionių - apygardoje.

Tiesa, pakartotiniuose rinkimuose Švenčionyse tuomet rezultatai nepasikeitė - „ir antru užėjimu“ rinkėjai daugiausia balsavo už tą pačią partiją.

„Jau tapo tradicija, kad dėl galimų įstatymo pažeidimų nuolat linksniuojama Šilutės-Pagėgių rinkimų apygarda, neskaidriais vadinami rinkimai Vilniaus krašte, kur nuolat laimi ta pati partija, - „Respublikai“ sakė A.Krupavičius. - Bet po spalio 14-ąją vykusių naujojo Seimo rinkimų pasipylė itin daug pranešimų apie galimus rinkėjų balsų pirkimus ir kitose apygardose. Man svarbu yra visai kas kita - normalioje demokratinėje valstybėje negali būti taip, kad rinkimuose dalyvauja tik pusė rinkėjų, tačiau jie visą dieną stumdosi eilėse, negauna rinkėjų pažymėjimų. Tai yra nenormalu“.

Pasak A.Krupavičiaus, XXI amžiuje yra nenormalu ir tai, kad praėjus net keturioms valandoms nuo balsavimo pabaigos nebuvo žinomi jokie rezultatai iš didmiesčių mažųjų apylinkių, ne visi Seimo rinkimų rezultatai buvo suskaičiuoti net po dviejų parų.

„Manau, kad šios problemos turi ir netiesioginį ryšį su galimu rinkėjų papirkimu, tačiau svarbiausia, kad rezultatų skaičiavimo vilkinimas atveria nepaprastai didelę erdvę įvairaus pobūdžio spekuliacijoms, gandams, įtarimams, - sakė politologas. - Lietuvoje visada buvo problemiška balsų skaičiavimo dalis, sunku prisiminti rinkimus, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) kompiuteriai nelūždavo, rezultatai nevėluodavo. Šiemet šie sutrikimai buvo itin ryškūs“.

A.Krupavičiaus nuomone, toks chaosas yra susijęs ir su rinkimų apylinkių komisijų sudarymo problema. Eiti šias atsakingas pareigas dažnai skiriami senyvi, net menkai įstatymus žinantys asmenys, kuriems netaikomi jokie profesionalumo, specialios atrankos, tęstinumo kriterijai.

„Kai kyla chaosas dėl VRK darbo, pasipila ir spekuliacijos - vieni kalba apie nupirktus balsus, kitur matyti, kad kai kuriose apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičius yra gerokai per didelis, - teigė A.Krupavičius. - Tačiau jeigu turėtume sklandų ir skaidrų pačių rinkimų organizavimo procesą, daugelio tų kalbų tiesiog nebūtų. Be tinkamo rinkimų organizavimo dar ilgai kalbėsime tik apie balsų pirkimus. Rinkimų apylinkių komisijų nariais neturėtų būti nei bedarbiai, nei labai senyvo amžiaus žmonės. Blogiausia, kai tokia prasta rinkimų organizavimo tvarka yra išnaudojama ir politiniais tikslais. Visos partijos joje stengiasi atrasti savo sėkmės raktą, tačiau tuoj po rinkimų pralaimėję užsiima saviplaka, nors reikėtų daugiau savikritikos“.

Politologo nuomone, jeigu būtų nuspręsta anuliuoti šių Seimo rinkimų rezultatus, stipriai susvyruotų visų Lietuvos demokratinių procesų teisėtumas.

A.Krupavičius sakė, kad privalu turėti daugiau nei 100 proc. įrodymus dėl rinkimų tvarkos ir įstatymo pažeidimų, kad galima būtų svarstyti rezultatų anuliavimo klausimą. Tiesa, net ir pakartojus rinkimus nauji rezultatai vis tiek nepatenkintų kurios nors pusės, kiltų naujų ginčų.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"