Konstitucinis Teismas: Seimo rinkimų įstatymas nepažeistas

Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Prezidentės kreipimąsi dėl beprecedenčio Seimo rinkimų atvejo Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje, paskelbė, kad Seimo rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rinkimų rezultatus vienmandatėje Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje panaikino teisėtai. Po pusės metų šioje rinkimų apygardoje bus rengiami pakartotiniai rinkimai, iki tol laiko parlamente dirbs 140 parlamentarų.

KT pareiškė, kad papirkinėjant rinkėjus pažeidžiami skaidrumo, sąžiningumo principai. Tai esą sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų patikimumu, teisėtumu.

KT savo išvadoje įvertino VRK sprendimus ir nustatė, kad jie buvo priimti pagrįstai ir teisėtai. Anot teismo, VRK sprendimai grindžiami Seimo rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinti VRK įgaliojimai pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu nustatomi šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies (draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis) pažeidimai, nėra jokių aplinkybių, paneigiančių, kad tokie pažeidimai turėjo esminę reikšmę rinkimų rezultatams, ir nėra jokių kitų veiksmingų priemonių užtikrinti, kad tikroji rinkėjų valia nebūtų iškreipta.

KT nustatė, kad Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje padaryti masiniai ir sisteminiai draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis pažeidimai rinkimų agitacijos kampanijos ir išankstinio balsavimo laikotarpiais ir balsavimo dieną VRK pagrįstai įvertinti kaip šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pažeidimai.

KT taip pat konstatavo, jog nebuvo jokių aplinkybių, paneigiančių, kad šie pažeidimai turėjo esminę reikšmę rinkimų rezultatams ir kad VRK neturėjo jokių kitų veiksmingų priemonių užtikrinti, kad tikroji rinkėjų valia nebūtų iškreipta, kaip tik rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais.

KT išvadoje pažymėjo, kad masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (taip pat ir rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, be kita ko, rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu.

"Masiniu rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimu laikytinas ir vienkartinis prekių, pinigų ar kitokių dovanų dalijimas ir (arba) neatlygintinas paslaugų teikimas daugeliui rinkėjų per susirinkimus ar kitokius visuomenei ar tam tikrai jos daliai skirtus renginius vykstant rinkimų procesui, taip skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą", - konstatavo teismas.

KT išvadoje pažymėta, kad kai kurios Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kuriomis draudžiama papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, taip pat kuriomis nustatyti VRK ir apygardų rinkimų komisijų įgaliojimai užkirsti kelią rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimui, nėra pakankamai veiksmingos. KT konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį VRK ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas minėtų rinkimų principų laikymasis, būtų užkirstas kelias šių principų pažeidimams, jie būtų ištirti ir būtų taikomos sankcijos atsakingiems už šiuos pažeidimus rinkimų proceso dalyviams ir kitiems asmenims.

KT konstatavo ir tai, kad Zarasų-Visagino apygardos rinkimų komisija nepasinaudojo Seimo rinkimų įstatymu suteiktais įgaliojimais laiku ir veiksmingai užkirsti kelią rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimui šioje apygardoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į KT kreipėsi vadovaudamasi Konstitucija, Seimo rinkimų įstatymu bei atsižvelgdama į partijos "Tvarka ir teisingumas" skundą.