Rinkimai internetu dar laukia savo valandos

Ar rinksime valdžią internetu - turi atsakyti pati valdžia. Paskutines dienas skaičiuojančios kadencijos Seimas neskubėjo tarti "taip", tad šimtus tūkstančių litų jau atsiėjęs balsavimo internetu projektas kol kas kabo ore. Praėjusią žiemą politikai nepritarė įstatymų pakeitimams, kurie būtų įteisinę balsavimą internetu
 kaip lygiavertį tradiciniams balsavimo būdams ir juos papildantį.

Jeigu taip būtų įvykę, greičiausiai jau šiuose Seimo rinkimuose būtume galėję balsuoti ne tik paštu bei rinkimų apylinkėse, bet ir virtualioje aplinkoje.

Lietuvoje naujosios rinkimų technologijos diegimo istorija apskritai skaičiuoja antruosius metus. Pabaigos jai kol kas nesimato. Tiesa, dabar, rinkimų į naująjį Seimą išvakarėse, sužibo viltis, kad žalią šviesą balsavimui internetu uždegs prie valstybės vairo naujai stoję politikai.

Modernus balsavimo būdas turi ir šalininkų, ir priešininkų. Bet į ateitį žvelgiantys informacinių technologijų specialistai įsitikinę, kad, nepaisant nūdienos ginčų dėl šios sistemos kokybės ir patikimumo, anksčiau ar vėliau elektroniniai rinkimai taps kasdienybe.

Naujovei nepritarė

2006-ųjų pabaigoje Seimas patvirtino Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepciją. Joje, be kita ko, numatyta, jog labiausiai tiktų balsavimą rengti pritaikant elektroninės bankininkystės sistemą, o pirminiam sistemos įdiegimui ir pirmiesiems rinkimams surengti esą prireiktų 2 mln. litų.

Pernai patvirtinus Balsavimo internetu diegimo programą, koordinuoti ją pavesta Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK) prie LR Vyriausybės. Pradėta kurti balsavimo internetu informacinė sistema. Šiems darbams pernai išleista arti 420 tūkst. litų.

Tiesa, atlikus juos, paaiškėjo, kad reali programinių produktų kaina gerokai viršytų planuotąją ir elektroninė balsavimo sistema valstybei kainuotų iki 12 mln. litų.

Tačiau iki praktinio projekto įgyvendinimo prieita nebuvo. "Balsavimas internetu - iššūkis rinkimų technologijoms, be to, jis gali sulaukti didelės skeptikų reakcijos", - pranašiškus Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos žodžius patvirtino sausį vykęs balsavimas Seime.

Tuomet parlamentarai nepritarė Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento, Prezidento rinkimų įstatymų pakeitimams, kurie susiję su balsavimo internetu reguliavimu.

Balsavimo internetu šalininkas, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Rimantas Remeika tikisi, kad kitos kadencijos Seime projekto likimas bus sėkmingesnis.

"Kol kas nepavyko pakeisti ortodoksinių partijų atstovų neigiamos nuostatos. Beje, kalbos apie tariamą tokių instrumentų nesaugumą - tik priedanga tikrosioms nenoro pritarti projektui priežastims. Stagnatorių partijos bijo aktyvaus, šiuolaikiško rinkėjo, kurį neabejotinai pritrauktų naujasis būdas išreikšti savo valią. Juk toks žmogus joms savo balso neskirtų", - įsitikinęs R. Remeika.

Pravers modernios priemonės

Sistemos kūrėjai nenuleidžia rankų - gegužę IVPK paskelbė balsavimo internetu sistemos bandomosios versijos konkursą. Veikiančio balsavimo modelio sukūrimui nutarta skirti 900 tūkst. litų.

Anot balsavimo internetu projektą kuruojančio IVPK Informacinių sistemų ir registrų skyriaus vedėjo Kęstučio Andrijausko, konkursas sulaukė trijų pasiūlymų, kuriuos pateikė Lietuvos bei užsienio įmonės. Pokalbininko teigimu, patikėti galimybę kurti bandomąją versiją nuspręsta tik sėkmingai veikiančių tokio tipo produktų autoriams, todėl konkurso dalyvių nėra gausu.

Paprastai tariant, visa balsavimo internetu procedūra atrodytų labai panašiai, kaip naudojimasis daugeliui jau įprasta elektroninės bankininkystės sistema. Rinkėjas savo apsisprendimą balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, partiją, sprendimą ir pan. patvirtintų įvesdamas sistemoje asmens tapatybę patvirtinančius kodus.

Pasak K. Andrijausko, pradiniu etapu asmens tapatybės nustatymui galėtų būti naudojamos elektroninės bankininkystės sistemos, kaip ir numatė balsavimo internetu koncepcija.

Ilgainiui bankininkystės įrankius pakeistų tobulesni instrumentai. Nuo ateinančių metų įsigalios Asmens tapatybės kortelės įstatymo pakeitimai, numatantys, kad kortelės laikmenoje būtų įrašomas nacionalinio sertifikavimo centro sudaromas asmens atpažinimo elektroninėje sistemoje sertifikatas. Laikui bėgant, tokias korteles įgytų visi Lietuvos piliečiai, tad sertifikatas būtų galimas naudoti rinkimų metu.

Patikrins "hakeriai"

Kalbos menkai praverčia, kai kalbama apie visai naują dalyką, kurio dar niekas nesinaudojo gyvai. Tad, jeigu minėtasis viešųjų pirkimų konkursas vyks sklandžiai, dar šiemet visuomenei būtų pristatytas veikiantis balsavimo internetu modelis.

Anot IVPK atstovo K. Andrijausko, jam pademonstruoti būtų galima surengti bandomąjį balsavimą aktualia tema. Viliamasi, kad pamatę, kaip veikia sistema, skeptikai pakeis savo neigiamą nuomonę.

Specialisto nuomone, gali būti taip, jog išbandymo metu atsirastų norinčiųjų patikrinti sistemos patikimumą, juolab kad vienas iš oponentų argumentų - esą ji nėra visiškai saugi ir atspari atakoms. "Patvirtinti sistemos kokybę leistų ne tik sklandus jos veikimas, bet ir nesėkmingas įsilaužimas", - svarstė pokalbininkas.

Be šio modelio pristatymo, ketinama aktyviau informuoti visuomenę apie balsavimo internetu sistemą.

K. Andrijausko įsitikinimu, balsavimas internetu turi didelę perspektyvą ir anksčiau ar vėliau neišvengiamai taps įprastu dalyku.

"Aišku, dabar pasigirsta apeliacijų, neva tradicinis balsavimas su apsilankymu ne virtualioje rinkimų apylinkėje - ritualas, kurio nevalia atsisakyti. Tačiau gyvenimo dinamika, o ir informacinės technologijos žengia pirmyn. Mums belieka tik rinktis, ar patys būsime pažangos variklis, ar prispausti realijų paklusime neišvengiamiems pokyčiams", - kalbėjo specialistas.

Estų debiutas

Pirmąja valstybe, įdiegusia balsavimą internetu renkant valdžios atstovus, tapo Estija. Pirmąkart internetas papildė įprastų balsavimo būdų gretas per 2005-ųjų savivaldos rinkimus, antrąkart - 2007-aisiais renkant šalies parlamentą.

Balsavimo teisę Estijoje turi apie 940 tūkst. gyventojų. Pernai vykusiuose parlamento rinkimuose apie 30 tūkst. rinkėjų atidavė savo balsus internetu.

Balsavimo instrumentais tapo asmens tapatybės kortelė ir kompiuteris su pajungtu kortelių skaitytuvu. Vietoje varnelių ar langelių braukymo biuletenyje rinkėjas elektroninėje sistemoje pasirenka kandidatą ir savo apsisprendimui patvirtinti įrašo PIN kodus.

Balsavimo internetu instrumentus šiuo metu plėtoja bei testuoja Latvija, Lenkija, Šveicarija, Austrija, Ispanija.

Balsavimas internetu: "už" ir "prieš"

:) Pranašumai

* Balsuoti galėtų užsienyje gyvenantieji ir negalintys apsilankyti apylinkėje rinkimų dieną piliečiai, vadinasi, išaugtų rinkėjų aktyvumas

* Užtikrina balsavimo slaptumą

* Greitai suskaičiuoja balsus

:( Trūkumai

* Neišmanantiems technologijų sistema bus miglota, vadinasi, ji atrodys neskaidri daugumai rinkėjų

* Palieka galimybę "pirkti" balsus

* Technika - ne žmogus, o kompiuteris - ne popieriniai biuleteniai, sistemos funkcionavime visada gali kilti sutrikimų, tad rezultatai kels abejonių

Valerija LEBEDEVA, "Vakarų ekspresas"