Konstitucinis Teismas išaiškino, kad įstatymu politinėms partijoms suteikta išimtinė teisė kelti kandidatus į Seimą daugiamandatėje apygardoje neprieštarauja Konstitucijai. Trečiadienį paskelbtame nutarime pažymima, kad nepartiniai turi teisę varžytis vienmandatėse apygardose, todėl jie nėra verčiami jungtis
į politines partijas ir jų teisės nėra nepagrįstai ribojamos.
Į Konstitucinį Teismą šį mėnesį kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjantis asociacijos "Už konstitucines gyventojų teises" skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo atsisakyti registruoti tris kandidatus daugiamandatėje apygardoje.
Kreipimesi buvo rašoma, kad Seimo rinkimų įstatymas piliečiams, esantiems politinės partijos nariais, suteikia daugiau teisių nei nepartiniams, nes pastarieji gali kandidatuoti tik vienmandatėse rinkimų apygardose. Taip pat buvo manoma, kad ginčijama Seimo rinkimų įstatymo nuostata verčia piliečius save susieti su partijomis.
Konstitucinis Teismas su šiais argumentais nesutiko. Nutarime pažymima, kad tokia Seimo rinkimų sistema, kai dėl Seimo narių mandatų varžosi į politinių partijų sąrašus įrašyti kandidatai ir politinių partijų iškelti kandidatai, pagal Konstituciją yra galima, jeigu užtikrinama galimybė Seimo rinkimuose dalyvauti ir piliečiams, neįrašytiems į politinių partijų sąrašus ir ne jų keliamiems.
Konstitucinis Teismas pernai nagrinėjo panašią bylą dėl savivaldybių tarybų rinkimų. Tada buvo pripažinta, kad įstatyme numatyta vien proporcinė rinkimų sistema neatitinka Konstitucijos, tačiau iki rinkimų buvo likę mažai laiko, todėl leista juos rengti nekeičiant esamos tvarkos. Tačiau, anot Konstitucinio Teismo, analogijos taikyti negalima, nes valstybės valdymas ir vietos savivalda yra dvi skirtingos viešosios valdžios sistemos, jos formuojamos ir funkcionuoja skirtingais pagrindais.
Seimo rinkimai vyks spalio 12 dieną.
Eltos inf.
Rašyti komentarą