Į Seimą norinčių patekti partijų sąrašuose įrašytų kandidatų dauguma turi aukštąjį išsilavinimą. Tačiau politologai pastebi, kad įstatymų leidimo srityje Lietuvoje dar trūksta kompetentingų profesijų atstovų - politologų, teisininkų, ekonomistų.
Politologai prisimena, kad sovietmečiu išsilavinimas įstatymų leidyboje nevaidino jokio vaidmens.
Tuomet tarp delegatų privalėjo būti tam tikras skaičius melžėjų, traktorininkų, statybininkų, agronomų.
Nepriklausomos Lietuvos metais situacija keičiasi. Kiekvienuose Seimo rinkimuose kandidatuoja vis daugiau išsilavinusių žmonių.
"Iš 1603 žaidėjų, kurie išsirikiavę ties starto linija nekantriai laukia spalio 12 dienos, absoliuti dauguma įgijo aukštąjį išsilavinimą, baigė bakalauro ar magistro studijas, o tai padarė tiek tarybiniais metais, tiek nepriklausomoje Lietuvoje", - LTV "Panoramai" teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Kudris.
Tačiau, pasak rinkimų komisijos, yra ir išskirtinių atvejų. Pavyzdžiui, viena garbingo amžiaus kandidatė nurodė turinti tik penkių klasių išsilavinimą, kitas kandidatas baigė septynias klases.
Politologas Antanas Kulakauskas sako, kad išsilavinimas Seimo nariui būtinas, tačiau kur kas svarbiau - kompetencija, susijusi su tiesioginiu politikų darbu - įstatymų leidyba. Tam ypač reikalingos teisės, politikos ir ekonomikos žinios.
"Lyginant su tradicinių senųjų demokratinių tradicijų šalimis, kur parlamentuose vyrauja teisininkai, ekonomistai, mūsų parlamentas yra gerokai įvairesnis", - sako A. Kulakauskas.
Anot jo, įstatymų leidėjų kompetencijos trūkumą gali kompensuoti jo komanda, todėl svarbu suvokti, kad Seimo nario padėjėjas turi mokėti ne tik atsakyti elektroniniu paštu ar virti kavą.
Didžiausia bėda, kad nei kandidatai, nei rinkėjai nemąsto, ką Seimas turi daryti, teigia politologai. Esą didelė klaida eiti į parlamentą manant, kad pavyks išspręsti vieną ar kitą asmeninę problemą. Tokie žmonės, pabuvę Seime, esą dažniausiai patys nusivilia darbu ir nieko naudingo per ketverius metus nepadaro kitiems.
Eltos inf.
Rašyti komentarą